Nuo pasirinktos savivaldybių ekonomikos kėlimo strategijos priklauso ir verslo steigimas bei plėtra. Mokslininkės LMT projekto Gerovės visuomenė “Tarpusavio ryšiai tarp nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos Lietuvos regionuose“ rėmuose ištyrė, kiek plačiai bedarbiai įsitraukia į šešėlinės ekonomikos veiklas Lietuvos savivaldybėse.
Apklausai atlikti buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Respondentai, atsakydami į klausimus, rinkosi iš anksto paruoštų klausimų-atsakymų. Tyrimo populiaciją sudarė darbingo amžiaus (18-65 metų) asmenys, tyrimo metu, neturėję darbo. Viso buvo atlikta 1047 apklausos. Respondentai buvo apklausiami iš 60 skirtingų savivaldybių. Respondentų skaičius iš kiekvienos savivaldybės buvo atrenkamas, pagal nedarbo skaičių, konkrečioje savivaldybėje, tam, kad užtikrinti apklausos reprezentatyvumą. Tyrimas atliktas 2020 m. lapkričio-gruodžio mėn.
• Siekta išsiaiškinti, kiek bedarbiai linkę dalyvauti šešėlinėje veikloje. Respondentų buvo paklausta, ar jie asmeniškai pažįsta žmonių, kurie dirba nedeklaruodami visų ar dalies savo pajamų mokesčių socialinės apsaugos institucijoms.
Atsakymų rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų žino tokius 1-2 žmonės, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) žino jų du ar daugiau;
• Pastebėta, kad net 88 proc. respondentų pažįsta asmenis, kurie vartoja ar platina kontrabandines prekes. Tačiau, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis respondentų (38 proc.) nepateisina tokių prekių vartojimo bei dalyvavimo kontrabandinėje veikloje.
• Pagrindinės nedarbo priežastys yra per mažas darbo užmokestis (65 proc.) bei aukštas nedarbo lygis regionuose (64 proc.), taip pat beveik pusė respondentų (49 proc.) mano, kad įgyta kvalifikacija neatitinka darbo vietų pasiūlos.
• Daugiausiai respondentų (43 proc.) pateisina pajamų nedeklaravimą, kai privatus ar savarankiškai dirbantis asmuo išvengia mokesčių nedeklaruodamas visų ar dalies savo pajamų ir kai firma samdo privatų asmenį ir dalį atlyginimo jam moka neoficialiai (41 proc.).
• Respondentų taip pat buvo paklausta, ar per pastaruosius 12 mėnesių sumokėjo už kokias nors prekes ar paslaugas, kai manė, kad jos buvo nedeklaruotos pajamos (pvz.: nebuvo sąskaitos faktūros ar PVM kvito). Net 70 proc. nurodė, kad taip, 24 proc. apklaustųjų, kad ne, 6 proc. – nežinojo, kaip atsakyti į pateiktą klausimą.
• Respondentų dalies, kurie susidūrė su prekėmis ar paslaugomis, kai manė, kad už jas nebuvo deklaruotos pajamos, buvo paklausta, kokioje paslaugų srityje su tokia situacija teko susidurti.
Pastebėta, kad daugiau nei trečdaliui respondentų (36 proc.) su tokia situacija teko susidurti sveikatos priežiūros paslaugų srityje, mažiau nei penktadaliui (18 proc.) kirpyklose ar atliekant kitas grožio procedūros, 14 proc. vaikų priežiūros srityje.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad bedarbiai yra linkę dalyvauti šešėlinėje darbo rinkoje. Pagrindinės to priežastys – papildomų pajamų gavimas ir pateisinimas šios veiklos.
Bedarbiai pateisina pajamų nedeklaravimą, kai privatus ar savarankiškai dirbantis asmuo išvengia mokesčių, nedeklaruodamas visų ar dalies savo pajamų ir kai firma samdo privatų asmenį ir dalį atlyginimo jam moka neoficialiai.
92 proc. bedarbių turi informacijos apie vieną ar kelis nelegaliai dirbančius asmenis bei 88 proc. respondentų pažįsta tuos, kurie platina arba vartoja įvairias kontrabandines prekes.
Bedarbiai labiausiai skundžiasi per mažu siūlomu darbo užmokesčiu bei dideliu nedarbu savo regione.
Sąmoningumo stoka arba pateisinimas šešėlinės veiklos lemia neoficialaus nedarbo augimą, kai pagrinde vartotojai tokias paslaugas renkasi dėl žemesnės negu rinkoje egzistuojančios kainos.
Bedarbiai linkę priimti nedeklaruotas pajamas iš darbdavio, pirkti prekes ir paslaugas, kai buvo nedeklaruotos pajamas, vartoti kontrabandinę produkciją.
Vadinasi, COVID-19 pandemijos metu nedarbas yra glaudžiai susijęs šešėlinės ekonomikos veiklomis, nes sudėtingos sąlygos asmenis verčia išlikti bet kuriomis aplinkybėmis, pateisinant šešėlinės ekonomikos augimą.