„Akcininkų ginčai dažnai neapsiriboja tik akcininkų vidiniais nesutarimais, kurie, atrodytų, „blogiausiu“ atveju gali pereiti į bylinėjimosi teisme ar arbitraže etapą ir yra gražiai išsprendžiami. Šie ginčai neretai tampa vieši ir sukelia žalą tiek bendrovei, tiek ir patiems akcininkams, ypač jeigu apima dideles bendroves ir (ar) šių bendrovių akcininkai yra ryškios, ekscentriškos asmenybės“ – sako Maksimas Saveljevas, Vyr. projektų vadovas, Advokatas, „PwC Legal“.
Akcininkų veiksmai ginčo metu gali trikdyti įprastą bendrovės veiklą ir svarbiausia – neigiamai veikti tiek pačių akcininkų, tiek jų šeimos narių ar bendrovės darbuotojų ir kitų asmenų sveikatą bei savijautą. Štai, pavyzdžiui, 2023 m. kovo 9 d. buvęs UAB „Dermofaktorius“ (lietuviško kapitalo bendrovė, valdanti kosmetikos prekės ženklą „Manilla“) akcininkas jau po akcininkų išsiskyrimo viešai pareiškė, jog kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš likusią akcininkę ir verslo partnerę gindamas savo garbę ir orumą / dalykinę reputaciją. Šis pavyzdys tik iliustruoja, kad ginčai tarp akcininkų neapsiriboja smulkiais nesutarimais ir netgi akcijų pasidalinimu ir pasitraukimu iš verslo. Šio pobūdžio ginčai gali išprovokuoti ilgą ir visomis prasmėmis skaudų procesą.
Kuriant verslą kartu su partneriais, sprendimus dėl tarpusavio bendradarbiavimo svarbu priimti vadovaujantis racionalumu ir logika, kuo mažiau vietos paliekant jausmams. Akcininkų išsiskyrimas gali būti ne tik naudingas, bet ir iš anksto akcininkų aptartas, suplanuotas bei dokumentuotas veiksmas.
„Sutarties sudarymui neturi daryti įtakos faktas, kad akcininkai puikiai sutaria, pasitiki vienas kitu ir neįžvelgia rizikos, jog ateityje gali kilti ginčas. Priešingai, vien akcininkų sutarties sudarymo metu akcininkai komunikuodami tarpusavyje susipažįsta su vienas kito pozicija, aptaria įvairias situacijas, kurios gali kilti ateityje ir jų sprendimo būdus, taip preventyviai užkirsdami kelią ateities ginčams. Tokiu būdu akcininkų sutartis drausmina ir efektyviai padeda išvengti konfliktų ateityje,“ – teigia Aurimas Drumstas, Teisininkas, Advokato padėjėjas, „PwC Legal“ .
Akcininkų sutartimi galima susitarti dėl pagrindinių bendrovės valdymo sąlygų užtikrinimo, numatyti verslo valdymo bendruosius principus ir gaires bei susitarti dėl kitokių ar papildomų sąlygų nei nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir akcinių bendrovių įstatyme. Pavyzdžiui, susitarti dėl:
- Bendrovės steigimo sąlygų, tvarkos ir terminų (jeigu akcininkų sutartis sudaroma prieš sudarant steigimo sutartį).
- Bendrovės valdymo tvarkos (kaip bus renkama stebėtojų taryba ir (ar) valdyba, kaip bus renkamas ar paskiriamas vadovas, bendrojo (konsoliduoto) balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime, kiek balsų reikės priimti sprendimams visuotiniame akcininkų susirinkime, kokia apimtimi veiks valdyba bei stebėtojų taryba, jei tokie organai bus formuojami ir pan.).
- Nekonkuravimo su bendrove (tiek esamiems akcininkams, tiek akcininkams nustojus būti bendrovės akcininkais ).
Akcininkai taip pat gali perleisti vieni kitiems balsavimo ir (ar) kitas neturtines teises atskira balsavimo ir (ar) kitų neturtinių teisių perleidimo sutartimi. Akcininkas gali įgalioti kitą akcininką balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
Akcininkų sutartys gali būti įvairios, sudarytos pagal individualius akcininkų poreikius ir bendrus sutarimus. Akcininkų sutarčių dalyviais gali būti tiek lygų, tiek skirtingą skaičių akcijų turintys akcininkai. Taip pat nėra jokio ribojimo sutarties dalyvių skaičiui. Tai yra bene pigiausias ir efektyviausias būdas preventyviai užkirsti kelią ginčams tarp akcininkų arba sumažinti jų kilimo galimybę bei supaprastinti sprendimo būdą. Akcininkų sutartis turėtų būti natūralus pasirinkimas kiekvienam verslininkui, ketinančiam pradėti verslą su partneriu, o taip pat ir tiems verslininkams, kurie savo veiklą jau pradėjo, bet akcininkų sutarties dar nėra sudarę. Susitarti niekada nėra per vėlu.