Lietuvių verslai – socialinio atsakingumo lyderiai, tik per kuklūs pasigirti
„Lewben Group“ valdybos pirmininkas, kolekcininkas, atvirai remiantis meną ir kultūrą bei įkūręs paramos fondą Vilius Kavaliauskas tikino, kad didžioji dalis socialinių iniciatyvų idėjų kyla iš asmeninės patirties ir hobių.
„Manau, kad Lietuvoje verslas vis dar labiau sietinas su asmenybe ir jos tikslais, jos noru padėti kažkam, nors globaliame pasaulyje verslas turi labiau institucinį interesą. Tačiau čia, Lietuvoje, daugelis akcininkų ir vadovų inicijuoja tokias akcijas, kurios jiems patiems rūpi ir padeda tiem, kam norisi“, – teigia V. Kavaliauskas.
Keturiose pasaulio vietose įsikūrusią įmonę „Telesoftas“ valdantis filantropas ir startuolių mentorius Algirdas Stonys įsitikinęs, kad pasaulio mastu Lietuvos verslai ne ką prasčiau užsiima socialiniu atsakingumu, priešingai – esame tarp lyderių.
„Problema ta, kad lietuviai – labai kuklūs, todėl daug kas nežino, kad globaliame socialinio verslo pasaulyje,Vokietija, kad ir labai pažangi, juda daug lėčiau, o mes – greitai. Gal esam ir maži, bet mėgstam dirbti“, – įsitikinęs verslininkas A.Stonys.
Vienos seniausių baldų įmonės „Freda“ akcininkas Virginijus Brundza teigė, kad socialinė atsakomybė nėra tik parama kitiems, tačiau ir savų darbuotojų gerbimas, sukūrimas tokios aplinkos, kurioje jie galėtų geriausiai realizuotis: „Mūsų įmonėje dirba 1200 darbuotojų, tačiau jei skaičiuotume pagal klasikinį šeimos modelį, kur ją sudaro 4 asmenys, tai mes jau išlaikome 5 tūkst. žmonių – mano nuomone, tai irgi nemaža socialinė atsakomybė“.
Verslininkas taip pat pridūrė, kad masinėje gamyboje ypač svarbus ir resursų skaičiavimas – sutaupius jiems, galima prisidėti prie darbuotojų socialinės gerovės ir tolesnių investicijų.
Kaunas – puiki vieta pradėti verslą, tačiau trūksta vartotojų
Diskusijoje dalyvavęs „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Andrius Veršinskas tikino, kad didžiausias Kauno ir Lietuvos konkurencinis pranašumas – žmonės.
„Kauno fenomenas yra toks, kad čia lyderiauja švietimas, pusė Vilniaus užkimšta buvusiais kauniečiais. Užsienio investuotojai, pabendravę su KTU studentais, sako, kad čia – puikiai išsilavinę, gudrūs žmonės“, – teigė specialistas.
Kad Kauno miestas – puiki vieta dirbti ir kurti verslą, antrina ir smulkiojo verslo atstovė, odinių rankinių prekės ženklo „kARTu“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Ingrida Jasinskė, tačiau priduria, kad nišiniam verslui vartotojų gali būti per mažai.
„Kaune labai gerai pradėti verslą, čia daug galimybių. Tačiau žiūrint į ateitį – sudėtinga, nes vartotojų nėra labai daug. Be abejo, galima užsiimti eksportu, ta kryptimi ir judame. Kaune praleidome penkerius metus ir jaučiu, kad išaugome jį. Ir ne tik jį, bet ir Lietuvą. Kuriame nišinį produktą, dėl to reikia pasinaudoti galimybe plačiau žiūrėti, nebijoti pasaulio“, – įsitikinusi I. Jasinskė.
Verslas be žmogaus ir jo inovacijų – vis dar neįsivaizduojamas
Verslininkas V. Brundza įsitikinęs, kad šiandien verslą gali pradėti bet kas, tačiau sudėtingiausias uždavinys – išlaikyti versle dirbančius žmones.
„Šiandien pasaulyje yra daug pinigų. Bet kas gali nusipirkti gerą įrangą, bet visada prie įrangos yra žmogus. Tai – svarbiausia. Jei rūpinsies žmogumi, jis rūpinsis bendrove. Dabar neįsivaizduoju verslo be žmonių, nors turiu tokį vieną tikslą – turėti tamsų fabriką. Kodėl tamsų? Nes ten nereikės šviesos, nes nebus žmonių, bet produkcija bus toliau gaminama“, – aiškino V. Brundza.
Startuolių mentorius ir jų kūrėjas A. Stonys mano, kad verslui reikia ne tik žmonių, bet ir nuolatinių inovacijų – drąsių ir galbūt ne visada greitai pasiekiamų.
„Inovacijos – gyvenimo sėkmės receptas. Tai visa ko variklis, evoliucija. Tai duoda amibicijas ir vizijas. Visada reikia svajoti daugiau, norėti daugiau, nes tada jei nepasieksi to šimtaprocentinio rezultato, pasieksi mažiau, bet tai irgi bus gerai. Jei nori milijardo, greičiausiai iš pradžių uždirbsi milijoną – bet tai vis geriau“, – sako A. Stonys.
Verslininkas A. Veršinskas tikino, kad norint sėkmingo verslo ir visuomenės bendradarbiavimo, būtina pasirūpinti ir miestiečiais: „Kauno savivaldybė turėtų rūpintis tuo, kad būtų gera gyventi žmonėms. Kai jiems bus gerai – verslui bus taip pat“. Jam antrino ir kūrėja I. Jasinskė, teigusi, kad kuriant verslą būtina nepamiršti klientų ir santykio kūrimo su jais.
Apibendrindami socialinio atsakingumo verslo svarbą, diskusijoje dalyvavę pašnekovai sutarė, kad svarbiausia – imtis tokių iniciatyvų, kurios svarbios pačiam verslui ir prisideda prie bendruomenės gerovės.
„Socialiai atsakingas verslas – tai verslas su širdimi, kuris nuoširdžiai nori būti geras ir prisidėti prie bendruomenės tuo, kuo gali“, – diskusiją pabaigė verslininkas A. Stonys.
Kita „Atsakingo požiūrio“ diskusija – Utenoje, sausio 9 dieną.