Apie vakarietiško verslo likimą režimo valdomoje Baltarusijoje „Verslo požiūryje“ kalbėtasi su „SBA Home“ generaline direktore Raimonda Kižiene, „Delfi“ verslo žurnalistu Edgaru Savicku ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku.
Neskuba priimti sprendimų
Kalbėdama apie „SBA“ grupės veiklą Baltarusijoje, „SBA Home“ vadovė R. Kižienė sako, kad dabar Mogiliovo gamyklos veikla yra sustabdyta. Šiandien iš 850 fabriko darbuotojų 530 jau yra atleisti, o likusieji išleisti į prastovas. Pašnekovė taip pat teigia, jog įmonė sulaukė ir potencialių pirkėjų iš Vakarų pasiūlymų, tačiau konkretesnių detalių atskleisti negali.
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kaip bendrovės strategiją pakeitė Rusijos Ukrainoje pradėtas karas, R. Kižienė sako, kad pokyčiai palietė ne tik gamyklą Baltarusijoje. „Prasidėjus karui įmonės strategija pasikeitė iš esmės, nes didelė dalis mūsų tiekimo grandinės buvo orientuota į Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rinkas, kurios užsidarė. (...)
Dabar kuriame naują tiekimo grandinę. Tačiau neskubame daryti greitų sprendimų dėl Baltarusijos gamyklos, nes daug ką lems geopolitinė situacija ir tai, kaip ji keisis. Stengiamės iki minimumo sumažinti kaštus. Sprendimus priimsime, kai šiek tiek atvės mūsų pačių galvos ir susidėlios kiti reikalai“, – kalba „Delfi TV“ studijos viešnia.
Į situaciją reaguoja ramiai
Komentuodama tai, kaip reagavo į prekybos tinklo „Oma“ vadovų sulaikymą, verslininkė sako, kad jei tokie sprendimai yra politiški ir nemotyvuoti, jiems pasiruošti tiesiog neįmanoma. „Iki šiol nesame sulaukę kažkokių grasinimų ar specifinių klausimų. Be abejo, tiek miestas, tiek laisvoji ekonominė zona, kur stovi fabrikas, domisi, kaip mums sekasi, nes atleidžiame daug žmonių. Tai natūralu. Tačiau bendraujame normaliai, atskleidžiame savo planus.
Žinoma, tokios žinios kelia nerimą, bet tam pasiruošti sudėtinga. (...) Saugumo mums galimai kažkiek teikia tai, kad lietuviai Baltarusijos gamykloje nedirba. Dirba vien tik baltarusių komanda. Todėl tikėtina, kad iš politinių institucijų reakcija bus ramesnė“, – „Delfi TV“ eteryje kalba R. Kižienė.
„Verslo požiūryje“ prakalbus apie tai, kodėl „SBA“ grupė nusprendė veiklą vystyti Baltarusijoje, kuri, kaip ir Rusija, ilgą laiką buvo laikoma rizikinga rinka, pašnekovė teigia, kad tai lėmė žaliavų kainos ir prieinamumas. Verslininkė tikina, kad sprendimas buvo grįstas ekonominėmis priežastimis, o apie karą tuo metu niekas negalėjo pagalvoti.
Įmonių savininkams siūloma kaina – neadekvati
Tuo tarpu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas pasakojo, kad lietuviškus verslus Baltarusijoje galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Tačiau svarbiau tai, kad ši šalis garantuodavo tranzitą ir pigių žaliavų, atkeliaujančių ne tik iš pačios Baltarusijos, bet ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, tiekimo grandinę.
Pasak „Delfi TV“ laidos svečio, jau tuomet, kai Baltarusijoje kilo judėjimai prieš A. Lukašenką, šios šalies verslininkai ėmė kalbėti, kad nepriklausomai nuo to kas laimės – valstybės vadovas ar demokratinės jėgos – jiems svarbiausia, kad šie procesai greičiau nurimtų. Tokią poziciją jie argumentavo rūpesčiu, kad į baltarusiškas įmones buvo nusitaikę Rusijos verslai. S. Besagirsko teigimu, tokia situacija tęsiasi ir toliau.
„Dabar matome panašų antrą šio žaidimo kėlinį. Susiklosčiusia padėtimi pasinaudoja tam tikros Rusijos struktūros. Ne paslaptis, kad ir vienas iš A. Lukašenkos sūnų yra susijęs su vietine KGB. Ateina žmonės, kurie prašo įsigyti Vakarų verslus už neadekvačią kainą. T. y. už 5 proc. realios kainos, kad tik įmonė nebūtų nacionalizuota. (...) Prašoma įmones perleisti, bet ne visai už dyką, o už simbolinę kavos puodelio kainą. Jei įmonė atsisako, vadovai yra kviečiami į apklausas ir gali būti suimami“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, Baltarusijos teisinė sistema veikia taip, kad surasti įmonių pažeidimų ir kliudyti dirbti yra labai paprasta. „Jiems beveik loterijos klausimas, pagal kurį punktą prisikabinti prie įmonės. Tada ji negali normaliai vykdyti veiklos ir savininkas nusprendžia, kad pardavęs verslą geriau gaus dviejų kavos puodelių kainą, bet bent jau nebus liečiami įmonės vadovai ir darbuotojai“, – pastebi verslininkų atstovas. Jis priduria, kad dažniausiai nusitaikoma į vidaus rinkoje dirbančias įmones, tokias kaip maisto ar statybinių medžiagų prekybos tinklai.
Lietuviškų įmonių Rusijoje nebeliks
„Verslo požiūryje“ apsilankė ir „Oma“ įmonės situaciją tyręs „Delfi“ žurnalistas E. Savickas. Jis pasakoja, kad domėjosi visomis Baltarusijoje ir Rusijoje investavusiomis lietuviško kapitalo įmonėmis. Tyrimo metu jis sužinojo, kad „Oma“ Baltarusijoje valdo ne tik parduotuves, bet ir fermą. Tačiau platesnio šios situacijos paaiškinimo iš bendrovės žurnalistui gauti nepavyko.
„Per kelias savaites įmonės atstovai nerado laiko pakomentuoti, kas tai per ferma. Suprantu, kad tai nemaloni tema. Verslas suvokia, kad investavęs šioje rinkoje, jau tada priėmė kvestionuotiną sprendimą. Tie, kas yra įsigilinę, kaip veikia tokios valstybės, žino, kad kyla klausimų, ar vėliau pavyks pasiimti jose uždirbtą uždarbį“, – dėsto E. Savickas.
„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, ar dar yra lietuviškų verslų, kurie nenusprendė išeiti iš Rusijos, pašnekovas sako, kad jo žiniomis, nors ne visi apie tai paskelbė viešai, tačiau paliks šios šalies rinką. Tuo tarpu kalbėdamas apie Baltarusiją, jis pasakoja, kad tokių verslų kaip „Mart Inn Food“ įkūrėjai M. Marcinkevičius ir D. Dundulis, jau anksčiau išsakė nuomonę, jog investicijos į šią šalį buvo klaidingos.
Numatyti pasekmes nebuvo lengva
„Verslo požiūryje“ S. Besagirskas taip pat sako, kad šiandien visi lietuviški verslai bando bėgti iš Rusijos ir Baltarusijos, o tai darydami stengiasi atgauti bent dalį investicijų. „Situacija gana liūdna, nes niekas nesitikėjo, kad viskas taip pakryps. Viena vertus, kuo rizikingesnis režimas, tuo galimas didesnis uždarbis. Kita vertus, didesnis ir galimas praradimas. Šiuo atveju matosi, kad investicijos nepasiteisino.“
Laidos svečias teigia, kad nors dabar matome sudėtingą geopolitinę situaciją, tačiau visame pasaulyje ryški tendencija, jog šalys labiausiai prekiauja su savo kaimynėmis. Todėl visiškai eliminuoti Baltarusijos nebuvo galima, nes tuo metu padėtis atrodė kitaip nei šiandien.
„Niekas nežino, kaip gali atsitikti. Tuo metu praleidome momentą, kai A. Lukašenka tapo labai priklausomas nuo Kremliaus ir atsirado kiti žaidimai. Dar prieš penkerius metus apie jį kalbėta kaip apie pragmatišką vadovą, kuris gal ir nėra demokratiškas, bet nekenkia savo šaliai ir investuotojams. Tačiau šiandien matome, kad jo sprendimai pasidarė tokie pat neadekvatūs, kaip ir Kremliaus“, – pažymi Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Tuo tarpu žurnalistas E. Savickas „Delfi TV“ eteryje priduria, kad jau 2011 m. ar 2015 m. į Baltarusiją investavę verslai suprato, jog tai autoritarinis režimas. Jie taip pat galėjo įvertinti, kad mokėdami mokesčius šioje šalyje prisidės prie kariuomenės ir visų represinių struktūrų išlaikymo. Tačiau pragmatiškas požiūris laimėjo tarp tų verslų, kurie norėjo plėstis, tačiau neturėjo galimybių to padaryti kitur.