Laidos diskusija buvo pradėta teiraujantis, kiek įmonių reputacija priklauso nuo pasirinktų reklaminių veidų ir ar įmonės yra linkusios prisiimti atsakomybę už savo ambasadorių veiksmus.
Ambasadorių įtaka verslui
„Kalbant apie žinomus žmones, ypač apie sporto žvaigždes, didelė dalis sporto žvaigždžių pajamų yra iš reklamos, iš atstovavimo prekės ženklams. [...] Tai yra labai normali praktika. Lygiai taip pat labai normali praktika yra kurti kažkokią kitą komunikacijos reputacijos formą. Jeigu įmonė mato, kad tokiu būdu gali gauti didesnio žinomumo, daugiau dėmesio arba tiesiog gali sieti save su tomis vertybėmis, kurias atstovauja žinomas žmogus. Jeigu kalbame apie sportą, galbūt tai yra veržlumas, tikslo siekimas, atkaklumas. Ir įmonė sako taip, tai yra tos pačios vertybės, kurios svarbios mums, apie kurias norime kalbėti su savo vartotojais. Tai yra labai normalus sprendimas taip daryti“, – teigia „Verslo požiūrio“ svečias Andrius Baranauskas.
Tačiau ką daryti įmonėms, jeigu žinomas žmogus, atstovaujantis įmonės įvaizdžiui, atsiranda nemalonaus skandalo centre? Viena garsiausiai nuskambėjusių situacijų – brolių Lavrinovičių skandalas telekomunikacijų įmonei nusprendus naudoti brolius kaip savo reklaminius veidus. Šis sprendimas buvo laikomas pataikavimu visuomenei, mat įmonė, sakoma, puikiai žinojo krepšininkų praeitį ir sąmoningai pasirinko būtent juos. Skandalui įsiaudrinus reklamose naudoti brolius Lavrinovičius buvo atsisakyta.
„Čia reikėtų susitarti dėl to, kur tas pataikavimas buvo. Ar kai jie pasiėmė brolius reklamai, ar kai jų atsisakė? Jeigu mes kalbame apie konkrečiai tą atvejį, tai turbūt nėra pataikavimo klausimas – čia yra geras pavyzdys. Žmonės buvo nuteisti, liaudiškai kalbant, atsėdėjo, vėl toliau darė savo karjeras, bet realybė buvo tokia, kad buvo nusikaltimas. Iš visuomenės reakcijos buvo gana aiškiai matyti, kad visuomenėje problema vis dar yra gyva. Ji nėra uždaryta. Ji nėra baigta.
Čia mes kalbame ne apie teisinę situaciją, kur žmogus atsėdėjo ir išėjo į laisvę, mes kalbame apie vertybinius dalykus, apie prievartą, tikrai sunkų nusikaltimą, apie žmones, kurie tą nusikaltimą padarė ir dabar yra reklamos herojai. Dalis žmonių sako, kad viskas gerai, mums patinka, dalis žmonių – kad ne, tai nėra gerai. Verslui pats blogiausias dalykas yra apskritai šioje diskusijoje dalyvauti, nes tavo darbas yra dirbti savo klientams, o ne atsidurti kryžminėje ugnyje“, – komentuoja A. Baranauskas.
Jo nuomone, pati žmonių reakcija parodo, kad klausimas nėra išspręstas: „Visų pirma, patys tos istorijos epicentre atsidūrę broliai Lavrinovičiai nėra uždarę tos istorijos. Taip, jie atsėdėjo, jie žaidė, gavo pinigų už savo žaidimą. Ar jie viešai sakė, kad štai mūsų patirtis tokia, „vaikai taip nedarykit“?. Ar jie sakė „taip, mes pasielgėme blogai ir dabar savo pavyzdžiu norime ugdyti jaunąją kartą, kad taip nebūtų”? Jie nebūtų turėję tokių problemų. Visi sakytų, na, tikrai jie pasikeitė. [...] Vien pats diskusijų mastas rodo, kad problema objektyviai egzistuoja. Žmonės iš tikrųjų mato ten problemą. Tai yra klaida žmonių, kurie dirba organizacijose – iš aibės įmanomų reklamos veidų pasirinkus tokius reklamos veidus.“
(Ne)valdoma verslo rizika
Socialiniai tinklai parodo, kiek daug yra galimybių įsivelti į skandalą. Vienas iš pavyzdžių – „Burger King” kvietimas susirinkti į atidarymo šventę karantino metu. Nors greitojo maisto restoranų tinklas bandė pasiteisinti, žala jau buvo padaryta. Šis pavyzdys parodo įvaizdžio kainą bei kaip sunku yra valdyti rizikas socialiniuose tinkluose.
„Tai ir yra verslo rizika – tu dedi pinigus ir nežinai, ar tau pavyks. Tai normalu. Bet kitas dalykas – nuo ko tą riziką gali labai stipriai minimizuoti. Tai labai paprastas dalykas, kurį, tiesa, ne taip dažnai žmonės naudoja, ne taip dažnai verslas naudoja. Darykite tyrimus, darykit focus grupes, darykit apklausas“, – savo nuomone dalinasi A. Baranauskas.
Visuomenę skaldančių temų ir verslo santykis
Pastaruoju metu viena aršiausių temų yra LGBTQ. Šiuo klausimu tiek visuomenė, tiek verslas turi skirtingas pozicijas. Reputacijos agentūros „Winning“ vadovas komentavo, kiek verslas turėtų dalyvauti visuomenės socialiniame gyvenime ir išreikšti savo nuomone nebijodami prarasti klientų, kurie mano kitaip.
„Yra dalis žmonių, kurie gyvena jau paveiktose visuomenėse, kurie sako, kad mes esame šitoje vertybinės pozicijos pusėje ir tiek. Jie mato ir sako: „čia yra neteisybė, ją reikia ištaisyti“. Vėlgi, ar kiekvienas kiekvienas turi tą daryti? Tai yra paties verslo sprendimas, lygiai kaip ir kiekvieno žmogaus sprendimas. Ar jis turi duoti labdarą? Ar jis turi daryti gerus darbus? Ar dar kažkaip elgtis? Negali pasakyti žmogui, kad tu privalai. Žmogus turi pats apsispręsti, kokios yra jo vertybės, kaip pagal tas vertybes elgtis. Galbūt geroji dalis yra ta, kad yra verslų, kurie rodo pavyzdį ar sako: žiūrėkite, jeigu žmogus skiria labdarą ar savanoriauja, anksčiau ar vėliau savo pavyzdžiu įkvėps ir kitus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jo nuomone, tai yra paties verslo sprendimas, ar jis nori dalyvauti visuomeninėje diskusijoje – demonstracijose, šeimų marše, LGBT parade. Kiekvienas pasirenka, kurioje diskusijos pusėje yra, apie ką nori kalbėti, kokias vertybes palaikyti. A. Baranauskas sako, kad verslas yra toks, kokia yra tauta. Tautos vertybių yra pačių įvairiausių. Lygiai taip pat ir verslo.
„Vienų [verslų] vertybės yra labai geros ir artimos man ar tau, o galbūt jos yra tolimos mums. Jų yra visiškai įvairių, pati didžiausia klaida yra generalizuoti ir sakyti, kad jos visos yra vienodos. Jos nėra, jos visiškai skirtingos. Ir aš matau daugybę įmonių, kurios fantastiškos, nuostabios, tyliai daro gerus darbus. Šioje vietoje darykite garsiai, įkvėpkite kitus!”, – sako Delfi TV laidos svečias.