Didesnės atsakomybės buvo numatytos ir pastatų administratoriams. Po pirminio nesėkmingo bandymo priimti įstatymo pakeitimus projektas buvo vėl prikeltas ir, suinteresuotų pusių teigimu, vėl bandomas prastumti Seime.
Apie šį projektą ir gyventojus neraminančius jo apspektus laidoje „Atviros durys“ kalbėjosi aplinkos viceministras Marius Narmontas, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Andrius Iškauskas bei nuotoliniu būdu prisijungusi Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.
Ministerijos pozicija: niekas nebando prastumti įstatymo
Kalbėdamas apie įstatymą, Aplinkos viceministras teigė, kad poreikis jam buvo jau seniau.
„Tiek Civilinis kodeksas, tiek bendrijų įstatymas yra vienas iš tų dokumentų, kurio pakeitimų registruojama susirinkus kiekvienam naujam Seimui. Tai rodo, kad kai kurios nuostatos yra pasenusios arba reikalauja pokyčių. Todėl, kad nebūtų pavienių vienos normos taisymų, nusprendėme, kad reikėtų iš pagrindų paimti ir pasižiūrėti civilinio kodekso bei kitų įstatymų nuostatas, juos pakoreguoti taip, kad viename įstatyme būtų aprašomos visos valdymo formos ir sureguliuojami santykiai.
Vis tik, plano įstatymą kažkaip prastumti niekada nebuvo. Įstatymas buvo rengtas pakankamai ilgai, bendraujant su Seimo nariais, registruotas teisės aktų sistemoje, tada koreguotas, tada antrąkart registruotas. Čia vieno ar dviejų mėnesių darbas“, – kalbėjo Marius Narmontas.
Jis pridūrė, kad įstatymo reikalingumą pagrindžia konkretūs pavyzdžiai ir pateikė vieną jų: neseniai Vilniuje iškrito balkono atitvarai, Kaunas prieš keletą mėnesių taip pat turėjo incidentą su balkonais.
„Tai rodo, kad mums reikia atidžiau pasižiūrėti į valdymą, patikrinti, kaip atliekama techninė priežiūra. Kitas aspektas – matyt, reikia didesnio gyventojų įsitraukimo. Tuo tarpu mes patys galbūt per mažai akcentavome skaidrumą ir informacijos pateikimą gyventojams. Aš suprantu, kad mes turime problemų su gyventojų aktyvumu, turime labai daug pasyvių, neaktyvių namų, tačiau informacija turėtų būti prieinama visiems lengva, paprasta forma. Mes neturėtume ieškome pirmininkų ar administratoriaus, o suradus sužinoti, kad jie neteikia informacijos. Pirmininkai turėtų teikti ataskaitas, tačiau to nėra“, – įsitikinęs Aplinkos ministerijos atstovas.
Įstatymas nespręs opių problemų
Tuo tarpu Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė kategoriškai nesutiko su Aplinkos viceministru ir teigė, kad siūlomas įstatymas yra neapdirbtas, sulipdytas iš kelių. Jos nuomone, tikslingiau būtų tvarkyti esamą įstatymą ir, jei reikalinga, jį griežtinti.
„Turiu pasakyti, kad arba jūs išvis nesate susidūręs su daugiabučių namų problemomis, arba girdėjote jas iš šalies. Tačiau norėčiau jūsų paklausti, iš kur jūs ištraukėte ir kas jums sakė, kad pirmininkai neteikia ataskaitų? Kaip žinote, pagal dabartinį įstatymą, metams pasibaigus reikia per tris mėnesius pateikti ataskaitas, kas ir yra daroma. Antra, jeigu jūs kalbate apie nukritusius balkonus ir įskilusias sienas, tai reikėtų gal pirmiausia pasižiūrėti, kada paskutinįkart yra tvarkyti namai, ir tik tada kaltinti bendrijas, kad dirba blogai“, – į viceministrą kreipėsi laidos dalyvė.
Jai antrino Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Andrius Iškauskas teigęs, kad naujasis problemas nesprendžia gyventojų įsitraukimo bei kitų svarbių problemų.
„Atvirkščiai – jis užneria kilpą bendrijoms ant kaklo ir dėl to kyla klausimas, kam to reikia. Dirbo trys darbo grupės – bendrijos, gyventojai, administratoriai – šešiasdešimt žmonių ir visos jos pasakė, kad įstatymo projektas nėra tinkamas, reikalingas ir neišspręs jokių problemų, kurias reikėtų galbūt spręsti. Tuo tarpu ministerija neįsiklausė, padėjo nuomonę į stalčių, tada ištraukė, neva, naują įstatymo projektą ir bando jį visokiais būdais prastumti.
Kaip jis sprendžia šias problemas? Pastraipsniui. Vadinasi, jis šių problemų nesprendžia. Šitas įstatymo projektas nepadarys, kad balkonai nekristų. Jis padarys taip, kad bendrijoje nebus pirmininko. Įgalinkime pačias bendrijas spręsti šias problemas, padarykime, kad jos būtų gyvos“, – siūlė laidos dalyvis.
V. Remeikienė teigė, kad jai nepatinka nei projektas, nei bandymai jį priimti.
„Aš galiu pasakyti, kad priėmus šį įstatymą, grius namai. Juk pagal šį įstatymą mūsų dabartinis seimas arba aplinkos ministerijos darbuotojai bando įtvirtinti, kad balkonas yra privati nuosavybė. Įdomu man, kaip jie privers gyventoją patį tvarkytis balkoną, kai jis net į susirinkimą neateina?“, – laidoje klausimus kėlė pašnekovė.