Tik tai gali garantuoti sėkmingą veiklą. „Delfi TV“ laidoje „Verslo požiūris“ šįkart kalbėta apie apie jauno verslo kelią Lietuvoje, dėmesį iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir konkurencinę aplinką Lietuvos automobilių rinkoje.

Sėkmės formulė

„Deals on Wheels“ yra ir Lenkijoje esančių „Tesla“ prekybos atstovų partneriai Lietuvoje bei pirmieji nutiesę kelią šio prekės ženklo atėjimui į mūsų šalį. Šiandien laidos svečias užsibrėžia sau dar drąsesnius tikslus ir sako, kad neabejoja savo sėkme ir tuo, kad taps didžiausiais rinkos žaidėjais.

„Mūsų išskirtiniai bruožai yra puiki komanda ir tai, kad nedirbame konkrečiam prekės ženklui. Dirbame kitaip ir savo veiklą esame išskaidę į dvi dalis. Viena dalis yra žmogaus konsultavimas ir galimybė iš visų galimų pasiūlymų pateikti jam geriausią kainos ir kokybės santykį. Tam, kad klientas jaustųsi gavęs tobulai tinkantį jam daiktą. Mes taip pat apsiimame ir visą procesą, į kurį įeina lizingo paraiškų pildymas, darbas su bankais ir draudimo tvarkymas.

Automobilis yra brangus pirkinys ir norime, kad jis nekeltų streso. Suprasdami, kokią įtampą toks pirkinys kelia klientui, stengiamės, kad jos patirtų kuo mažiau. Nei Baltijos šalyse, nei Lietuvoje nebuvo vietos, kur žmonės galėtų išbandyti daugiau nei dviejų prekės ženklų elektrinius automobilius“, – apie savo verslą pasakojo L. Boguševičius.

Laurynas Boguševičius

Jis taip pat žada ateityje po vienu stogu sutalpinti net 7–8 skirtingus prekės ženklus, iš kurių klientai galės laisvai pasirinkti. Taip nuvykdamas į vieną automobilių saloną klientas gali išbandyti ne vieną automobilį bei išgirsti platesnę informaciją. Verslininko teigimu, anksčiau renkantis automobilį tekdavo tam skirti bene visą dieną ir vykti iš vieno automobilio salono į kitą.

Laidos vedėjai pasiteiravus, kada „Deals on Wheels“ tapo pelninga įmone, jauno verslo savininkas nusišypsojo: „Šis verslas yra pelningas nuo pat pirmos jo dienos. Vienintelis nuostolingas mėnesis buvo praėjusių metų kovas. Tačiau, man atrodo, kad Lietuvoje nebuvo verslo, kuris tuo metu nebūtų nuostolingas. Tik „Maxima“ ir „Grigeo“ gerai gyveno, nes visi pirko viską „Maximoje“ ir tualetinį popierių.

Mūsų išgyvenimo kaštai labai maži. Esu beveik įsitikinęs, kad ir šis salonas, kuriame esame, yra mažiausias Lietuvoje. Yra verslų, kurie turi didesnių ego, o aš geriau tuos pinigus išleisiu kliento patirčiai gerinti nei dar didesniam namui. Man atrodo, kad ir su mažu namu lygiai taip pat gali gyventi. Turiu galvoje automobilių saloną“, – įsitikinęs laidos svečias.

Pradinis kapitalas – 1000 eurų

Pasakodamas apie savo sėkmės istorija L. Boguševičius prisiminė ir pačią pradžią. Iš Didžiosios Britanijos grįžęs gyventi į Lietuvą jis pradėjo dirbti viename automobilių salone, tačiau jau po mėnesio savo naująją darbovietę paliko.

Dabar vyras svarsto, kad galbūt jis buvo per aštrus ir netinkamas senajam darbui, o galbūt pati įmonė nebuvo pasiruošusi pokyčiams. Tuomet jis pasuko į medijas ir pradėjo dirbti Andriaus Tapino vadovaujamoje „Laisvės TV“ komandoje. Įsitikinęs, jog pardavimus išmano ir gali šį darbą dirbti, laidos „Verslo požiūris“ pašnekovas gavo darbą automobilių verslo senbuvėje „Krasta Auto“. Tačiau nors ir pastarasis darbas iš pradžių atrodė kaip svajonė, galiausiai teko nusivilti ir suprasti, kad svajone tai buvo kur kas anksčiau, o atėjo laikas pokyčiams.

„Buvau įsitikinęs, kad Didžiosios Britanijos versle įgyta patirtis buvo teisingesnė. Lietuvoje (automobilių versle čia) buvo orientuojamasi į verslą, o D. Britanijoje buvo orientuojamasi į puikų klientų aptarnavimą. Tikėjau, kad ateitis priklauso geram klientų aptarnavimui. Susikoncentravęs į tai pradėjau dirbti vienas, o vėliau augome.

Pati pradžia buvo tokia, kad išėjęs iš „Krasto auto“ visus pinigus prakeliavau. Neturėjau jokių idėjų, ką veikti. Man liko keliasdešimt eurų, pasiskolinau 1000 eurų ir nusprendžiau, kad arba padarau verslą, arba einu dirbti vadybininku“, – prisiminė pašnekovas.

Lūžio tašku tapo pasiūlymas iš Lenkijos pradėti prekiauti „Tesla“ Baltijos šalyse. „Jie mumis pasitikėjo. Įkūrėme įmonę ir tuomet visus pinigus panaudojome plėtrai“, – pridūrė jis.

Laurynas Boguševičius

„Deals on Wheels“ komanda surinko daugiau elektrinių automobilių ir stengėsi klientams pasiūlyti kuo didesnę jų įvairovę. Nuo pat pirmųjų įmonės dienų rinkos naujokai stengėsi visą dėmesį skirti klientams ir jų aptarnavimui. L. Boguševičius neabejoja, jog būtent ši strategija atsipirko su kaupu.

Vartotojų teisių tarnybos dėmesys

Ne paslaptis, kad būtent „Deals on Wheels“ bei jų klientų palikti komentarai sulaukė ir Vartotojų teisių tarnybos (VVTAT) dėmesio, kuri liepė jiems pasiaiškinti. Tarnybai įtarimų sukėlė teigiami komentarai apie įmonę.

Verslininkas laidoje sakė, kad jam buvo paaiškinta, jog jo verslas buvo tikrinamas atsitiktine tvarka. „Mums buvo juokinga, nes kai pradėjome savo verslą, nusibrėžėme raudoną liniją, kad niekada nepirksime nei komentarų, nei atsiliepimų. Per kelis metus mums pavyko jų surinkti kelis šimtus. Taip jau atsitiko, kad iš tikrųjų yra tik du negatyvūs atsiliepimai, bet jie abejotini.

Tereikėjo atsidaryti oficialų mūsų „Facebook“ puslapį, susirasti rekomendacijas ir ten aiškiai matosi, kas tai rašė. Visą tyrimą galima uždaryti per tris minutes, bet atsiuntė raštą“, – pasakojo įmonės vadovas.

Nors kai kurie komentarai buvo nuomonės formuotojų ir žinomų žmonių, jis sakė, kad ir šiais atvejais už paslaugas įmonei buvo sumokėta, o geri komentarai palikti savo noru. Vis dėlto tikra populiarumo banga, kai verslas tik pradėjo veikti, tapo Liudviko Andriulio dėmesys. Žinomą vyrą pakonsultavęs L. Boguševičius sakė, kad jis pats nusprendė pasidalinti „Deals on Wheels“ rekomendacija.

Vėliau apie elektrinių automobilių prekyba besiverčiantį verslą viešojoje erdvėje papasakojo ir Algis Ramanauskas bei Andrius Tapinas. Šypsodamasis laidos herojus sako, kad visais atvejais už paslaugas buvo sumokėta, o nuolaidą gavo tik A. Ramanauskas, nes jo užsakytas automobilis mėnesį vėlavo, tad padaryti nuolaidą jam atrodė sąžiningas žingsnis.

Įkrovimo stotelių trūkumas

Norintiems įsigyti elektrinį automobilį jau ne vienerius metus yra teikiama parama. Tačiau „Delfi TV“ laidos svečias prasitarė, kad vis dar išlieka aktuali kuro problema. Šalyje nepakanka įkrovimo stotelių elektriniams automobiliams.

„Su elektromobiliu kiek kebliau gauti kuro. Jei gyveni kotedže ar nuosavame name, kiek lengviau, nes gali įsirengti stotelę ir pats sau krautis automobilį. Jei vykstama miesto ribose, to tikrai pakaks. Tačiau jei dažnai vykstama tarp miestų, tai apriboja ir elektromobilio pasirinkimą, nes kilometražas bus vienas pagrindinių aspektų. Daug nuvažiuojančių elektromobilių nėra daug ir jie nėra pigūs. Valstybei priklausančių stotelių tarp miestų taip pat yra vienetai. Jei gyveni daugiabutyje, 20 butų ir jei tai yra požeminė stovėjimo aikštelė, atrodo, gali turėti 4 pakrovimo stoteles. Iškyla stotelių trūkumo problema.

Valstybė galbūt galėtų investuoti į verslus, kurie spręstų šią problemą įrengiant įkrovimo stoteles darbo vietose. Ši kol kas futuristinė idėja jau yra įgyvendinta Norvegijoje. Ten buvo atsisakyta PVM elektriniams automobiliams. Yra sąlygų, bet, žinoma, tai buvo pirmoji tokia valstybė. Tai tik įrodo, kad nuo priemonių drastiškumo visiškai priklauso rinkos elgesys. Drąsiai galiu teigti, kad jei mūsų premjerė pasakys, jog nuo Naujųjų metų elektriniams automobiliams netaikysime PVM, visi automobilių pardavėjai pradėtų užsakinėti tik elektrinius automobilius“, – savo svarstymais dalijosi verslininkas.

Jis laidoje taip pat pasakojo, kad pastaruoju metu elektrinių automobilių gamintojai susiduria su ribotų išteklių problema dėl vieno metalo stygiaus. „Gamyklos kartais tyčia pakelia kokio nors modelio kainą, kad galėtų sumažinti užsakymų skaičių, nes supranta, kad negalės to įgyvendinti“, – pasakojo jis.

Pabaigoje prakalbus apie 90–ųjų verslo kultūrą prekyboje L. Boguševičius pripažino, kad ji vis dar egzistuoja, nors besikeičiant kartoms to lieka vis mažiau, o prekyboje vis dažniau atsižvelgiama į pirkėjo poreikius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)