Nuo to laiko, kai darbo skelbimuose numatyta pareiga nurodyti siūlomą darbo užmokestį, visuomenėje dažnai kyla diskusijų dėl atlyginimų sąžiningumo – ar nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės nėra susikėlę per didelių lūkesčių dėl atlyginimų, ar vis tik verslas pagaili pasidalinti uždarbiu su savo darbuotojais? Į šiuos klausimus atsakymų su „Norfa“ įmonių grupės savininku Dainiumi Dunduliu ir ekonomistu Romu Lazutka ieškota bei minimalaus atlyginimo didėjimas aptartas Delfi TV „Verslo požiūrio “ laidoje.
Minimalią algą uždirbantys darbuotojai verslui nereikalingi
„Mums asmeniškai jis (minimalaus atlyginimo didinimas – red.) niekaip neatsilieps, nes minimalų užmokestį gaunančių darbuotojų mes turime labai mažai, tai šis sprendimas mums beveik jokios įtakos nedaro“, – pokalbį pradėjo D. Dundulis, dalindamasis, ar jam, kaip verslo atstovui, sprendimas didinti minimalų atlyginimą daug reiškia. Jo teigimu, kylant minimaliam darbo užmokesčiui, kyla ir vidutinis, tad kiek daugiau nei vidutinį atlyginimą gaunantys darbuotojai dėl to neturėtų jaustis prastai.
„Gal tik turėčiau pastabą iš kitų verslininkų, kuriems tai kažkokią įtaką gali padaryti – norėtųsi, kad iš anksto būtų pranešta, kad būtų laiko pasiruošti. Ir būtų geriau, jei kiltų ne dideliais rėžiais, o kas ketvirtį. Išdėliojus tą sumą pakilimas jiems praeitų lengviau“, – sako laidos svečias.
R. Lazutka komentuoja, ar minimalios mėnesio algos kilimas liečia tik mažiausiai uždirbančius ar ir daugiau grupių: „Žinoma, poveikis paprastai būna ir kitiems, bet tikslas – pagerinti padėtį tų, kurie neturi kvalifikacijos arba turi labai menką kvalifikaciją. Poveikį minimalaus darbo užmokesčio didinimas turi, nes reikia išlaikyti tam tikrus skirtumus tarp labiau kvalifikuotų ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų – reikia motyvuoti labiau kvalifikuotus.
Taip pat žinoma, kad didesnis atlyginimas reiškia, kad yra didesnė paklausa – galima didinti kainas, galima plėsti pardavimus, tai daro poveikį verslui, todėl dėmesys yra toks didelis. Bet labai dažna klaida, kai verslininkas žiūri tik iš savo varpinės ir sako: „man pabrangs“. Juk darbas pabrangs visiems. Didesnę problemą aš matyčiau atskiriems verslininkams: jeigu profsąjungos įmonėje išsireikalauja didinti algą, kai tuo metu konkurentų įmonėse alga nedidinama, tuomet sunku konkuruoti. Bet jeigu tai daro valstybė – visuose sektoriuose, visose rinkose, tai tik prisitaikymo klausimas.“
„Norfa“ įmonių grupė, mini D. Dundulis, prie šio pokyčio prisitaikys nesunkiai – šiandien darbuotojų užmokesčio mediana čia yra dvigubai didesnė nei tvirtinama minimali alga. „Mums nereikia darbuotojų, kurie uždirba minimalią algą. Atvirai pasakius, jie mums nenaudingi. Mums reikia, kad jų algos būtų kuo didesnės“, – sako pašnekovas ir paaiškina, jog darbuotojai yra vertinami pagal tai, kiek dirbo per mėnesį, tad minimalus atlyginimas reiškia: darbuotojas atliko mažai darbo. Laidos svečias teigia, jog tikslas yra neturėti nei vieno darbuotojo, uždirbančio minimalią algą.
Pamirštama, jog gyvename rinkos ekonomikoje
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie darbuotojų trūkumą. D. Dundulis sako, kad „Norfa“ parduotuvėse trūkumo iš esmės nėra, nors darbuotojų užtenka ne kiekvienoje parduotuvėje. Tai priklauso ir nuo sezono: „Vasaros pradžioje turime kažkiek daugiau darbuotojų, nei reikia. Aišku, per vasarą mes juos išbarstome, bet rudeniui atėjus pas mus vėl ateina nauji darbuotojai ir per žiemą mes vėl užsiauginsime „darbuotojų „lašinius“.“
Laidos vedėjai pasiteiravus, kaip įmonių grupės savininkas vertina kitų verslininkų pasisakymus, kad nėra kam dirbti, D. Dundulis paaiškina: „Čia lygiai taip pat, kaip tam tikra prekė: yra paklausa – pasiūla. Jeigu prekės kaina yra per maža, faktas, kad tos prekės pritrūks, o mes puikiai suprantame – rinkos ekonomikoje tai yra prekė. Jeigu už tą kainą tos prekės nėra – kaina pasiūloma per maža. Jeigu prekė yra brangesnė, atitinkamai turi už ją daugiau sumokėti. Bet apie tai, kad yra trūkumas – tai paprasčiausiai yra pirkimo proceso nevaldymas.“
„Man irgi tas nusiskundimas atrodo labai keistas, kai mes gyvename rinkos ekonomikoje ir yra tam tikros prekės trūkumas. Jeigu aš norėčiau susirasti naują automobilį už 5 tūkst. eurų, galėčiau skųstis, kad jo nerandu, galėčiau skelbtis kiekvieną dieną ir niekas man jo nepasiūlys. Bet jeigu aš pasiskelbsiu, kad ieškau automobilio už 50 tūkst., tai, ko gero, mane apipils pasiūlymais. Tai su darbo jėga yra tas pats“, – antrina R. Lazutka. Laidos „Verslo požiūris“ svečias taip pat priduria, kad kai kurių specialybių darbuotojų ruošimas užtrunka ilgai – dėl šios priežasties darbuotojų tikrai gali trūkti, tačiau jam yra keista, kai skundžiamasi iš dalies greitai paruošiamų pardavėjų, darbuotojų trūkumu.
„Suprantama, kad ieškoma darbuotojo, kuris dirbtų labai produktyviai už labai mažą algą. Tai tokių darbuotojų gali trūkti. Bet tuomet reikia prisiminti, kad gyvename rinkos ekonomikoje ir žiūrėti į kainą – už kokią gali pasamdyti darbuotoją, tokią kainą ir siūlyti. O jeigu jos negali pasiūlyti, jeigu tavo verslas nepajėgus mokėti adekvačios kainos, tai matyt reikia pagalvoti, gal geriau gauti tą minimalią alga, o verslą uždaryti“, – sako R. Lazutka.
(Ne)egzistuojanti atskirtis tarp gyvenančių didmiesčiuose ir miesteliuose
Laidos metu buvo aptartas ir atlyginimų bei pragyvenimo skirtingose Lietuvos dalyse klausimas. Laidos vedėjai užsiminus, kad pragyventi Vilniuje, lyginant su mažesniais miestais, ko gero yra lengviau, D. Dundulis sakė, jog su šiuo teiginiu ne visai sutinka. Jo nuomone, pragyvenimo lygis visoje Lietuvoje yra daugmaž vienodas, tik mažesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės turi mažiau galimybių išleisti uždirbtus pinigus.
Skirtingų regionų „Norfa“ parduotuvėse, kaip teigia įmonių grupės savininkas, atskirties pagal atlyginimus nėra: „Mes parduotuves daugiausiai turime ne didžiuosiuose miestuose, mažesniuose algos pas mus priklauso nuo to, kiek žmogus padaro. Gali būti Lietuvos pakraštyje, bet jeigu darbuotojas daugiau padarys, alga bus didesnė nei darbuotojo Vilniuje. Mes tikrai nežiūrime, koks pragyvenimo lygis, mes žiūrime kiek jis atliko darbo.“
Esančią situaciją šalyje komentavo ir R. Lazutka: „Matyt, skirtumai yra. Todėl, kad yra paklausa ir pasiūla. Jeigu regione yra sunkiau susirasti darbą ir žmogus sutinka dirbti tokį pat darbą už mažesnę algą, kodėl nesamdyti jį už mažiau? Bet minimalios algos vienodas standartas yra pagrįstas visoje teritorijoje būtent todėl, kad nuošalesnėse vietose gali būti net brangiau užsitikrinti tą pačią gyvenimo kokybę, nes yra atstumai – transportui reikia daugiau. Tik tiek, kad ten nėra troleibusų, tai tuomet reikia važiuoti automobiliu, bet ne todėl, kad tai būtų pramoga – tai yra būtinybė.
Kita vertus, jeigu kaime žmogus malkomis kūrena krosnį, jo gyvenimo kokybė yra prastesnė. Jeigu žmogus neturi centralizuoto vandens tiekimo, jeigu jam reikia eiti vandens į šulinį, tai žinoma, jam nėra išlaidų už vandenį, bet ir gyvenimo kokybė yra visiškai skirtinga.“ Dėl to, jo teigimu, vis pasigirstančios idėjos diferencijuoti minimalią algą pagal regionus nėra teisingos. Nebent būtų kalbama apie priedus didmiestyje, kur už tą pačią paslaugą tektų mokėtų daugiau.
Gaunančių minimalų darbo užmokesti mažėja
„Delfi TV“ laidos vedėja R. Lazutkos pasiteiravus, ar minimalios algos didinimas, jo nuomone, yra vienintelė galimybė mažinti atskirtį, kuri ekonomikos augimo periodu gali atsirasti tarp daug ir mažai uždirbančių darbuotojų, pašnekovas atsakė, kad tai – ne vienintelė, bet viena iš priemonių, kuria verslas naudojasi – mažina atskirtį didindami minimalias algas didesnių atlyginimų augimo sąskaita.
„Kita vertus, galimybei mažinti atskirtį yra mokesčių instrumentas. Valstybė gali skirtingai diferencijuotai apmokestinti ir šis instrumentas irgi yra būtinas. Vien tik per minimalią algą tos nelygybės labai nesumažinsi, nes vis tiek turi būti paskatos tiems, kurie yra kvalifikuoti ir skirtumai turi būti išlaikomi“, – sako ekonomistas.
Apibendrindamas pokalbį R. Lazutka mini, jog šiuo metu už minimalią algą dirbančių žmonių mažėja. Tai lemti galėjo ekonominė pažanga, tam tikros valstybės priemonės kaip naujasis darbo kodeksas, numatantis mokėti didesnę nei minimalią algą jei asmuo turi tam tikrą kvalifikaciją, ar reikalavimas nuo minimalios algos mokėti įmokas „Sodrai“.
„Visos priemonės buvo nukreiptos matant, kad yra piktnaudžiaujama – mokama vokelyje, o oficialiai – minimali ar dar mažesnė. Statistikoje to mažėja ir tai yra gerai. Žinoma, technologinė pažanga lemia, kad yra vis mažiau tokių vietų, kur reikalingi nekvalifikuoti žmonės ir minimalios algos didinimas yra tam tikras verslų stumtelėjimas iš valstybės pusės, kad jie labiau brangintų darbą“ – sako pašnekovas ir priduria, kad kol nėra perlenkiama lazda per greit keliant minimalų atlyginimą, viskas su tuo yra gerai.