Paklaustas, kodėl taip nutiko, K. Juščius sako, kad „Auga“ idėjiškai visada prioritetu laikė ekologiją, tačiau toks ūkininkavimas nebeatsiperka.
„Reikia suprasti, kad žemės ūkis nėra kažkoks hobis ar vsuomeninė veikla. Tai yra veikla, kuri turi duoti grąžą ir tiems, kas yra investavę į tai, kurie už savo investuotus pinigus turi atgauti nors vieną kitą eurą atgal. Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad labiau apsimoka šia veikla užsiimti paprastuoju, bet ne tvariuoju būdu. Taip jau yra keletą metų. Ir ūkininkai traukiasi iš šito verslo, nes nemato perspektyvų. Mūsų dumenimis, iš ekologijos pasitraukė 30 procentų ne tik mūsų ūkių, bet kitų didesnių nei 200 hektarų gamybinių ūkių.
Mes norėjome, kad ekologija plėstųsi ir augtų, tačiau naujojoje programoje tai neatsispindėjo su veiksmų priemonėmis ir nesimatė, kad tai būtų skatinama, Iš kitos pusės, chemizuotiems arba standartiniams ūkiams buvo prirašyta labai daug visokio žalinimo programų. Žmonės pamatė, kad už tokius mažus dalykus moka tokius didelius pinigus, tai kodėl jie turėtų stengtis dėl švaresnio gamybos būdo, ir pasirinko lenkvesnį kelią“, - svarstė K. Juščius.
„Auga“ vadovas akcentavo, kad bendrovė ne tik gamina maistą, bet ir kuria tvarias technologijas, kuriomis ateityje nori dalintis su kitais ūkininkais.
„Tai jeigu mes dirbsime rinkoje, kurioje nebeliks ūkininkų, su kuo mes tas technologijas dalinsimės? Strateginis tikslas yra ne tik pereikti dėl ekonominio prasmingumo, bet ir dėl to, kad mums reikia ruoštis tam, kad ūkininkų Lietuvoje gali visai ir nebebūti ir nebus su kuo tomis technologijomis dalintis. Todėl mes nusprendėme dalyje ūkių grįžti ne į paprastą žemdirbystę, bet vadinamąją regenaratyvinę, kurioje visos žalinimo praktikos, kurios yra skatinamos, vienareikšmiškai bus diegiamos“, - laidoje kalbėjo verslininkas.
Yra dvi versijos, kodėl traukiasi ekologinė žemdirbystė – Žemės ūkio ministerija sako, kad vartotojai nuskurdo ir nebeįperka ekologiškos produkcijos, kita versija – padaryta per daug klaidų reguliuojant ir remiant šitą žemdirbystės sektorių.
K. Juščius sako, kad teisybės yra abiejose versijose.
„Nėra juoda arba balta. Yra dar ir trečioji versija, kad įvykus infliacijos šokui, kai staigiai produktai pabrango 40 proc., žmonės tiesiog pradėjo svarstyti, kad gal jiems per brangu sveikai gyventi ir maitntis, gal reikia atsitraukti ir tuos dvejus metus išgyvens. Bet žemdirbiai, kurie gamina tą produkciją, palaukti negali – turi sumokėti žmonėms, už trąšas, turi traktoriams kurą nupirkti. Tačiau galbūt ūkininkai galėtų palaukti tą laikotarpį, jei matytų šviesą tunelio gale. Ta tame ilgalaikiame strateginiame planavime nebuvo šviesos tunelio gale. Programos dokumente nebuvo skirtas pakankamas dėmesys tam, kad ekologinių ūkių plotai didėtų, o nesitrauktų. Tad pasekmė kelių dalykų davė tokį neigiamą rezultatą“, - aiškino K. Juščius.
Anot „Auga“ vadovo, nedaugelyje Europos šalių ekologinė žemdirbystė traukiasi, per 15 metų pirmas toks atvejis, kai taip įvyko Lietuvoje.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis laidoje sakė, kad K. Juščiui prieštarauti nenori, tačiau sutinka ne su viskuo.
„Galbūt ekologai nebuvo išgirsti iki galo ir dabar ausis pastatę girdime geriau. Jau nuo seno yra požiūris, kad ekologiniai ūkiai gauna daugiau didesnes išmokas ir lygtai jiems to ir užtenka. Dėl to buvo apribojimai dėl dalyvavimo ekoschemose.
Kad dideli ūkiai traukiasi, tai matosi, atsiranda mažų ūkių. Aišku, „Auga“ čia irgi nedidelį indėlį padarė, kad tie ūkiai būtų stambesni. Mes žiūrėjome, kaip kito ūkiai kartu su „Auga“ ir be „Augos“, tai „Auga“ nepadaro įtakos tai kreivei, nes kiekvieno laikotarpio pradžioje ta kreivė truputuką smunka, po to vėl kyla. Tai mes pataikėme į tą laikotarpio pradžios smukimą, jis pagal deklaracijas yra 6 procentai. Tai dar nėra tų minėtų 13 ar 15 procentų. Sertifikavimas dar vyksta ir metų gale bus aiškūs skaičiai. Tai mažėjimą jaučiame ir iš karto reaguojame, kalbant apie tas pačias ekoschemas. Nematome jau dabar problemų ir kitais metais neberibosime (išmokų - Delfi). Lygiai taip pat, kai kažkada dėl labai didelio augimo buvo įvestas 30 procentų ribojimas išmokų virš 200 hektarų ūkiams. Jau esame sutarę, kad panaikintume šitą ribojimą. Tai galbūt Kęstutis ir sugrįš“, - svarstė viceministras.
Atsakydamas į E. Giedraičio mintis, K. Juščius argumentavo, kad yra neaišku, kada tie ūkiai atsigaus.
„Kai pamatysime kreivę, kad ūkininkai grįžta, tada gal sakysime, gal tikrai bus 25 procentai ekologinių ūkių, kaip nori Europos Sąjunga. Ir tuomet galėsime technologijomis dalintis tik su ekologiniais ūkiais ir bus pakankama, kai galima pasiekti ir tvarumą, ir švarų maistą. Bet kol kas aš tos vizijos nelabai matau, nes kreivė eina ne į tą pusę. Ar tikrai nukrito tik 6 procentais? Aš galiu drąsiai pasakyti, kad vien mūsų yra 6 procentai sumažėjimas. Tad niekaip nesueina galai tose statistikose“, - svarstė K. Juščius.
Visą diskusiją žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“.