Kalbėdamas apie svarbiausius ekonominius įvykius, kurie 2021 m. darė įtaką verslui Lietuvoje ir visame pasaulyje, ekonomistas P. Kunčinas sako, kad rinkoje jaučiama, jog pagaliau įveikėme pandemiją. Ji po truputį tampa endemija, t. y. reiškiniu, kuris vyks kiekvienais metais, tačiau bus įveikiamas.
Neramina geopolitinė situacija
Taip pat ekonomisto teigimu, 2021 m. pamatėme infliacijos augimą, su kuriuo reikės kovoti ir kitais metais. Dar vienas rinką neraminantis reiškinys yra geopolitinė rizika, konkrečiai santykiai su Kinija ir Rusija. Pašnekovas teigia, jog ekonomistams sunku prognozuoti galimas konflikto pasekmes, tačiau jis pažymi, kad ši tema dominuos antraštėse ir 2022 m.
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie didelį energetikos kainų augimą, P. Kunčinas sako, kad jau pasiektas tam tikras pikas ir nors energetikos krizė tęsis iki kitų metų vidurio, kainos nebeturėtų taip smarkiai kilti.
„Situacija iš dalies susijusi su tiekimu iš Rusijos. Laukia ilgos derybos, todėl reikia susitaikyti su kainų svyravimais. Tačiau po truputį atsiras sprendimų, tokių kaip tiekimas iš JAV ar Azijos, ir krizė lengvės. Visgi akivaizdu, kad tai išsispręs negreitai“, – „Delfi TV“ eteryje svarsto ekonomistas.
Infliacija nemažės
Šių metų lapkričio mėnesį infliacija Lietuvoje pasiekė 9,3 proc. Tai didžiausias rodiklis nuo 2009 m. sausio mėnesio. P. Kunčinas sutinka, kad auganti infliacija yra svarbiausias ekonominis iššūkis. Pasak jo, kainos dar kils, o infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių.
„Darbo rinkoje, kuri šiuo metu yra smarkiai sudarkyta, vyksta struktūriniai pokyčiai. Dėl COVID-19 viruso omikron atmainos daug darbuotojų turi dirbti iš namų. Didelė jų paklausa lemia tai, kad atlyginimai yra dirbtinai keliami. Tokią situaciją matysime ir 2022 m. vasario bei sausio mėnesiais.
Todėl JAV centrinis bankas jau nusprendė palūkanų normas kelti mažiausiai 2-3 kartus. Europos centrinis bankas taip pat gali būti priverstas pripažinti, kad infliacija nėra laikina, o dėl pasikeitusių sąlygų darbo rinkoje gali tekti imtis kietesnės politikos. Šis sprendimas gali būti vienas iš nemalonių ir finansinei sistemai stresą keliančių iššūkių“, – aiškina laidos svečias.
Tuo metu kalbėdamas apie verslus, kurie ieško alternatyvių nei Kinija rinkų, „Delfi TV“ viešėjęs ekonomistas sako, kad patiriamus nuostolius gali kompensuoti draugystė su Taivanu. Taip pat P. Kunčinas siūlo atkreipti dėmesį į neišnaudotą potencialą ES.
„Galimybių yra labai daug, tik verslams prireikia laiko prisitaikyti. Be to, didžioji 2022 m. tema bus deglobalizacija, o ieškant alternatyvų Kinijai trumpėja tiekimo linijos. Tuo Lietuva drauge su partneriais Vokietijoje, Skandinavijoje ir Pietų Europoje gali sėkmingai pasinaudoti.“
Ekonomikos augimas sulėtės
Aptardamas kitų Europos šalių nuotaikas dėl galimo Ukrainos ir Rusijos karinio konflikto, P. Kunčinas pažymi, kad jaučiamas didelis susirūpinimas. Pasak laidos svečio, didžiųjų valstybių nuomonės išsiskiria, dalis jų bando spręsti šį klausimą per ekonominę prizmę, o artimiausia Lietuvos sąjungininke išlieka Didžioji Britanija. Tačiau vis labiau aiškėja Europos solidarumas ir tikimasi, kad padedant JAV pavyks užmegzti dialogą su Rusija ir bus surastas taikus sprendimas.
„Delfi TV“ eteryje P. Kunčinas išskyrė ir labiau optimistines 2022 m. ekonomines prognozes. Jo teigimu, kitais metais laukia daug svarbių technologinių proveržių. Vienas iš jų – augantis elektromobilių skaičius, nes Europa daug investuoja į jiems skirtą infrastruktūrą.
Pasak pašnekovo, taip pat greitai vystosi interneto technologijos bei skaitmenizacija. „Pereinama prie kitokio, lankstaus darbo pobūdžio, todėl ir toliau bus svarbu naudotis technologijomis. Tačiau visur matome neapibrėžtumą ir turbūt prireiks dar poros metų, kol situacija nusistovės“, – dėsto laidos „Verslo požiūris“ svečias.
P. Kunčinas teigia, kad 2022 m. sunku tikėtis tokio paties spartaus ekonomikos augimo kaip 2021 m.
„Tuo metu vyko ekonomikos atsigavimas, o dabar augimą skaičiuosime nuo aukštesnės bazės. Todėl reikia laukti tam tikro sulėtėjimo. Viena vertus, dėl to atsiranda galimybė šiek tiek sureguliuoti infliaciją. Kita vertus, neramina tai, kad ekonomikos augimą skatina lengvi pinigai ir fiskalinis stimulas. Nors Lietuvos BVP sugrįžo į priešpandeminį lygį, privačiam verslui dar reikia laiko atsigauti. Valstybė labai aktyviai padeda verslui, todėl dar nepamatėme tikrojo paveikslo, kurios įmonės gali dirbti be paramos. Šis momentas turėtų ateiti 2022 m. viduryje, kai galimai susidursime ir su tam tikra bankrotų banga“, – svarsto P. Kunčinas.