Įvesti skirtingi saugikliai nelegaliems pinigams aptikti
Kaip aiškino M. Petrauskas, pinigai, kuriuos žmonės paprastai vadina pilkais, nešvariais, yra tokie pinigai, kurie gauti iš nusikalstamos veiklos, iš mokesčių nemokėjimo ir tt: „Tai gali būti pinigai iš tokių veiklų kaip nelegalūs kazino, prostitucija, narkotikai, sukčiavimas ir tt. Bet yra ir kita veikla šešėlyje, pilkojoje zonoje, kai žmogus nenori jos parodyti dėl įvairių priežasčių, nenorėtų, kad mokesčius kas pamatytų suskaičiuotų, ar pamatytų pajamas, kur dirba ir tt.“
Ir nors iš pastaruoju metu nuskambėjusių skandalų gali atrodyti kitaip, pasak jo, yra sukurta sistema, kaip prižiūrimos vadinamos fintech įmonės, kad jos netaptų tomis, per kurias „plaunami“ pinigai.
„Lietuvos bankas turi daug kontrolės įrankių. Vieni jų yra licencijavimo procedūra, tai kai visus žmones, visus vadovus pasitikrina, ar užsieniečiai, ar ne – pasitikrina, ar jie iš tikrųjų turi kompetencijų. Nėra iš tikrųjų taip lengva ir licenciją gauti, užtrunka ir laiko, ir reikia investicijų iš to norinčios įmonės. Kitas dalykas – technologiniai sprendimai: tu turi gauti prisijungimus prie CENTROlink sistemos, pasijungti savo pinigų plovimo prevencijos sistemas, sankcijų patikros sistemas ir tada bankas iš dalies mato, kiek yra operacijų, kokios tų operacijų sumos ir su tuo dirba. Trečia prevencijos sistema yra patikrinimai – Lietuvos bankas ir kitos įstaigos kaip FNTT per metus atlieka apie 20-40 patikrinimų, eina į įmonę, pasižiūri dokumentaciją“, – aiškino jis ir patikslino, kad kalba apie fintech sektorių, kad patikrinama apie 10-15 proc. įmonių.
Paklaustas, ar panorėjus būtų galima, pavyzdžiui, pervesti didelę sumą pinigų į Nigeriją, M. Petrauskas tikino, kad tai nebūtų taip paprasta.
„Pirmas dalykas, jei jūs norėsite nueiti į fintech ar tą patį banką ir atsidaryti sąskaitą, su jumis pradės vadinamą „pažink klientą“ procedūrą – žiūrės, ar jūsų dokumentas galiojantis, sulygins su nuotrauka, tada iš registrų patikrins informaciją, jūsų adresą, tai yra, norint pakliūti į klientų sąrašą iš pradžių jus įvertins, ar jūs tikrai tas pats asmuo. Antras dalykas, paskui jums duos klausimyną, kurio niekas nemėgsta: kiek jūs uždirbate, kiek turite šeimos narių, kiek išlaikomų vaikų, ar turite iš užsienio pajamų ir pan. – beveik kaip mokesčių inspekcija, iš to klausimyno susidarys įspūdį, kas jūs per klientas. Tada pagal tą informaciją jau tokios programėlės, kaip mes gaminame, surūšiuos, kokia šio kliento rizika – labai aukšta, aukšta, vidutinė, žema“, – aiškino jis.
„Ką tai reiškia, kad jei pakliūsite į labai aukštą riziką, jums bus uždėti papildomi saugikliai – jūs negalėsite padaryti į užsienį pavedimų arba jūsų apyvarta bus apribota, taip pat norint pradėti dalykinius santykius su jumis turės aukštesnysis vadovas uždėti savo tokį parašiuką. Ir net tada, kai jūs jau esate klientas, viskas gerai, ir sakote, pavyzdžiui, kad reikėtų pinigus pervesti į Nigeriją, tai būtų sudėtinga, kadangi yra pagal geografiją šalių sąrašai, kurie, pavadinkime, turi spragų, susijusių su pinigų plovimo prevencija. Paimkime Afganistaną, Iraną, Šiaurės Korėją, Afrikos kai kurias valstybes – norint padaryti pavedimą į tas šalis, iš karto gali būti didelė rizika ir ne visos įstaigos, ne visi fintech, ne visi bankai tokius mokėjimus atlieka“, – kalbėjo M. Petrauskas.
Taip pat yra svarbi ir transakcijų stebėsena. „Jei įrašysite paskirtyje „žolė“, kadangi tai kartais asocijuojasi su narkotikais, ar įrašysite „Putinui už pietus“, nes turite kolegą Putiną, ta transakcija irgi gali sustoti – gal tai atrodo juokinga, bet yra raktiniai žodžiai, kurie reiškia kažkokią konkrečią grėsmę. Kitas dalykas, jūsų operacijų suma – jei nurodote, kad jūsų atlyginimas 3 tūkst. eurų, užsienyje neturite giminių ir staiga pradėsite gauti pavedimus iš užsienio arba siųsti, tai vėl sistema sureaguos“, – pasakojo ekspertas.
„Vienos finansų įstaigos nusistato griežtesnes taisykles, kitos – mažiau griežtas, bet dėl to turbūt ir atsitinka tokie dalykai, kad kartais dėl menkniekio sustoja operacijos ir truputį sukelia nepatogumą, o kartais dideli dalykai ir nesustoja, nors nėra taip, kad visiškai niekas nematytų“, – sakė M. Petrauskas.
Veikia patikrintomis schemomis
M. Petrauskas taip pat atskleidė, kaip veikia neteisėtos operacijos „išplaunant“ pinigus, nelegalias lėšas paverčiant teisėtomis. Viena iš dažnų schemų – per organizuotas grupes.
„Priklausomai nuo sudėtingumo, su pinigų „plovėju“ susitariama, kad jis gaus 5, 10, 15, 20 proc. Ką turi tas pinigų plovėjas, tai, pavyzdžiui, kokius 20 žmonių, vadinamų „smurfų“, kurie turi 60 sąskaitų Anglijoje. Jis duoda jiems, pavyzdžiui, po 20 tūkstančių eurų, ir jie eina į vieną bankomatą, į savo sąskaitą įsideda po porą tūkstančių, į kitą, tai yra, išskaido tą milijoną po bankomatus – jie gali būti nesusiję, vieni lietuviai, kiti latviai, kiti anglai ar vokiečiai ir tt.
Kada taip visi padaro, sueina iš 20 sąskaitų į kokias 7-8 sąskaitas, įvairiomis paskirtimis, už darbus, už sąskaitą, už studijas, už nuomą. Tada tie pinigai iš vadinamų „smurfų“ pereina į įmonių sąskaitas Vokietijoje, Anglijoje, vykdančias statybas, teikiančias teisines ar IT paslaugas ir pan. Pateikiama kontrakte, pavyzdžiui, kad 150 tūkst. eurų už IT vystymo programą. Tada atliekamas mokėjimas iš angliškos sąskaitos į vokišką, o ta vokiška jau perveda dalį pinigų į Kipro, ir per visą tą kelią, iš turėto milijono grynais žmogui nueis kokie 900 tūkst. eurų, o likusius išsidalins tas tinklas. Čia yra viena pagrindinių schemų“, – aiškino M. Petrauskas.
Kartais būna ir atvirkštinis variantas, kai žmonėms reikia grynųjų.
„Nori kažką papirkti, atsimokėti už kažkokius viešuosius pirkimus, politikui nunešti su buteliuku. Tai tie pinigų plovėjai dažnai pataiko su interesais – vieniems, kurie nelegaliai uždirba grynuosius, nenori jų rodyti ir mokėti mokesčių, reikia padaryti, kad jų pinigai virstų elektroniniais pinigais, o kitiems, kurie turi elektroninių pinigų, bet reikia juos išsigryninti, reikia, kad juos įvestų į nelegalią rinką. Tai jie iš vienų paima 10 proc, iš kitų, ir iš to gyvena“, – pasakojo ekspertas.
Nusikaltėliai – ne kaip iš filmų
Kaip sakė M. Petrauskas, didžiausias galvos skausmas kovojant su tokiais nusikaltimais, kad tokie žmonės neatsiranda iš niekur.
„Kad jie atsirastų, jie turi turėti gerų žinių, jie turi pažinti finansų pasaulį,bankų sistemos veikimą, teisinę sistemą – dažniausiai tai yra žmonės, kurie turi teisinį, finansinį, ekonominį aukštąjį išsilavinimą, tai žmonės, kurie turi darbo patirties dirbant advokatu, buhalteriu, ekspertu, dirbę bankuose, finansų įstaigose ir panašiai, kitaip sakant, tai yra žmonės, turintys specialių žinių. Nes visam tam, tiek įsteigti įmonę, tiek klastoti įvairius kontraktus, reikia ir fantazijos, ir žinių, ir gebėjimų. Anksčiau įsivaizdavo nusikaltėlius, kad jie tik narkotikus vartoja, ginklais mosikuoja ir vaikšto į viešnamius – realiai dabar tuos didžiuosius pinigus uždirba ir organizuotam nusikalstamumui duoda žmonės su baltom apykaklėm“, – neslėpė jis.
Tačiau kartais ir jiems tenka pasitelkti kriminalinio pasaulio atstovus.
„Dažniausiai tos, pavadinkime, baltos apykaklės būna susijusios su nusikaltėliais, nes jei pas tuos „smurfus“ ateis geras vaikinas su akinukais ir paprašys, kad jie padėtų, jie pamatys, kad gali juo manipuliuoti, pasiimti pinigus ir nieko nedaryti. Vadinasi, tau reikia šalia tokio rimtesnio nusikaltėlių autoriteto, kuris dažnai žino metodus, pats pasėdėjęs kalėjime ir žino tuos metodus“, – pasakojo M. Petrauskas.
„Tai čia ir sueina interesai. Dažniausiai tie nusikaltėliai, kurie žino, kaip daryti pirminius nusikaltimus, pavyzdžiui, sukčiavimą, narkotikų gabenimą, nelegalią migraciją, juos vykdo, uždirba pinigus ir tada eina pas tuos žmones, kuriais pasitiki, kurie su kostiumais, baltais apykaklėmis, kad padėtų tuos pinigus iš grynųjų padaryti elektroniniais, iš vienos šalies pervesti į kitą iš kriptovaliutos pervesti į paprastą ir atvirkščiai. Jiems tai jau truputį per sudėtinga – per daug reikia liko ir žinių. Tai bendradarbiavimas vyksta ir, kiek teko matyti rimtesnių atvejų, kai atsiranda milijonai, atsiranda ir bendradarbiavimas“, – kalbėjo jis.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.