Pakitusi tvarumo koncepcija
Kalbėdamas apie tvarumą versle, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus sako, kad ilgą laiką pasaulyje buvo nusistovėję du socialinės atsakomybės modeliai. JAV atveju atsakingu laikytas verslas, kuris moka mokesčius. O Europoje sprendimai priiminėti trišalėje taryboje už vieno stalo susėdus darbuotojams, verslui ir vyriausybei. Tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje žmonės iš verslo ėmė reikalauti daugiau, nes valstybė neetiškų įmonių nebesugebėjo sureguliuoti.
„Vienas iš esminių verslo stabilumą lemiančių veiksnių yra tai, kad visuomenė nesijaustų, jog jis elgiasi blogai. Riba tarp to, ką žmonės mano esant socialiai atsakinga, ir to, ką reikalauja daryti valstybė, visą laiką buvo šiek tiek išblukusi. Tvarumo koncepcija sako, kad verslas būdamas turtingas ir protingas pats turi įvertinti, kokią potencialią žalą ar naudą daro visuomenei“, – pasakoja komunikacijos agentūros „Fabula“ partneris.
Pasak „Verslo požiūrio“ svečio, įmonės nuolat stengiasi užbėgti kritikai už akių ir parodyti, kad tai, ką daro, yra susiję su visuomene, todėl ji turi teisę reikalauti, kad verslas elgtųsi gerai. Tačiau žmonių reikalavimų sąrašas nuolat kinta ir plečiasi, o paskui jį dažnai nesuspėja ir reguliatoriai.
M. Katkaus teigimu, šiandien tvarumo koncepcija apima darbo užmokesčio, tapatybės politikos, diskriminacijos, aplinkosaugos ir žmonių išnaudojimo klausimus. O Ukrainoje vykstantis karas tapo dar viena nauja tema, papildžiusia nerašytų reikalavimų kraitelę.
„V. Putinas nesitikėjo, kad įmonės iš Rusijos išeis pačios. Bet šis išėjimas susijęs su tuo, kad verslas supranta, jog jis turi būti bendro gėrio dalis. (...) Santykiai su Rusija yra naujas tvarumo aspektas ne tik Lietuvai, bet ir Vakarams, kuriems anksčiau tai skambėjo kiek juokingai. (...) Skirtingai nei likusiame pasaulyje, kur ši tvarumo dalis gali būti pamiršta, kai nustos kristi bombos, Lietuvoje ji vyraus ilgą laiką. Negalėsime toleruoti kompanijų, kurios turės bet kokį verslą su Rusija“, – Delfi TV eteryje tikina pašnekovas.
Tvarūs sprendimai – verslo dalis
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar prasidėjus karui dalis verslų neatsisakė iki tol suplanuotų aplinkosaugos pokyčių, M. Katkus teigia, kad dažnai iš pirmo žvilgsnio jie tiesiog nėra pastebimi. „Prieš kelis metus Europa priėmė Žaliąjį kursą. Tai reiškia, kad tvarumas nėra tik aktyvistų reikalas, bet ir ES visomis išgalėmis bando sukurti ekonominį pamatą šiems sprendimams.
Matome, kad savo reguliavimais valstybės tvarumą daro nebeišskirtiniu pasiaukojimu, kuris būtų įgyvendinamas tik pelno ar plėtros sąskaita. Tvarumas jau tapo verslo vadybos žingsniu, o tai lemia ir masiškumą“, – pažymi komunikacijos specialistas.
Visgi svarstydamas, kodėl apie verslo pokyčius dabar girdime mažiau, Delfi TV laidos pašnekovas sako, kad anksčiau vyravo tendencija, jog milijoną įmonė investuodavo į socialinės atsakomybės projektus, o dar tiek pat – į jų reklamą.
„Tai nėra gerai ar blogai. Tačiau tvarumas iš verslo reputacijos pusės yra gynybinis dalykas. Pirmiausia turi parodyti, kad nesi netvarus, ir nesukelti žmonių bei darbuotojų pasipiktinimo ir nusivylimo. (...) Šioje komunikacijoje svarbiausia ne triukšmas. (...) Svarbu nusiųsti signalą, kurį esant reikalui išgirs aktyvistai ar partnerių ieškanti vyriausybė. Reikia būti šiame sąraše, nes tai naudinga verslui ir prekės ženklui“, – kalba „Fabula“ atstovas.
Verslas prisitaiko prie atšaukimo kultūros
Prakalbus apie atšaukimo (angl. cancel) kultūrą, pritaikomą įmonėms, delsiančioms palikti Rusijos rinką, M. Katkus sako, kad „Viči“ atvejis nėra pirmasis Lietuvoje. Pasak jo, tokių skandalų kildavo ir anksčiau, tačiau tai pirmas kartas, kai atšaukimo kultūra vyksta panašiai kaip Vakaruose, nes įmonei suduodama ten, kur labiausiai skauda.
„Viešas gėdinimas yra efektyvus, bet jis reikalauja ir santykio su užsienio bei vietos partneriais, darbuotojais, pardavėjais. Jei tai plataus vartojimo prekė, pardavimų kritimas nebus didelis. Bet Vakaruose į kitas atšaukimo reiškinio priemones reaguojama aktyviai, nes verslas supranta, kad iš bankų bus sunku gauti paskolas, kils problemų susirasti naujų darbuotojų, senieji pradės išeidinėti, o partneriai ims bloginti sąlygas ar nenorės sėdėti vienoje valtyje“, – pasakoja komunikacijos specialistas.
Pasak „Verslo požiūrio“ pašnekovo, tokioje didelėje kompanijoje kaip „Viči“, atšaukimo reiškinys yra sudėtingas, nes čia dirba daug žmonių, o ir išeiti iš Rusijos rinkos nėra taip paprasta. Tačiau, jo nuomone, šis pavyzdys parodo, prie kokio didelio pasipiktinimo gali privesti aiškios pozicijos neturėjimas.
„Atšaukimo kultūra užkrečiama. Netrukus gali ateiti kitų eilė. Ši kultūra labai nuožmi ir agresyvi. Tai visuomenės ir verslo susidūrimo būdas, kai žmonės nėra patenkinti tuo, ką daro įmonės. Atšaukimo kultūra gali būti sąžininga ir ne, taip pat per daug supaprastinta. Tačiau ji išliks svarbia kompanijų, kurios rūpinasi savo reputacija ir darosi vis labiau globalios ir priklausomos nuo daugiau nuomonių, veiklos dalimi“, – teigia ekspertas.
Komunikacijos pagrindas – lyderystė
„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, kokias didžiausias komunikacines klaidas šiuo metu daro verslai, M. Katkus sako, kad kaip ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio atveju, svarbiausia parodyti lyderystę. „Kalbame apie lyderystę ir susitaikymą su sprendimais, kad ir kokie jie bebūtų. Krizės metu gali atrodyti, kad viskas praeis ir nieko nenutiks, bet tam tikru metu reikia apsispręsti. Tada komunikacija tampa paprastesnė, nes žinai, ką pasakyti.“
Pašnekovas teigia žinantis įmonių, kurios apie savo sprendimą išeiti iš Rusijos rinkos tik pamelavo. Todėl, jo teigimu, jeigu lyderystė nėra išreiškiama, bet kokia komunikacija neveiks. „Bus padaryta didelė žala, o su kiekvienu nužudytu ar išprievartautu Ukrainos vaiku šis dalykas taps vis žiauresnis ir sprendimą galiausiai vis tiek reikės priimti.
Mes turime sieną su Rusija, todėl tai, ką daro vakariečiai, turime daryti dešimt kartų stipriau. Lietuvoje ilgai nebus turizmo, kultūros ir ryšių su Rusija. V. Putino pasikeitimas to nepakeis. Visi, kas turi verslo ryšių su Rusija, turi priimti tik vieną sprendimą – pasakyti, kad išeina iš šios šalies“, – sako „Fabula“ partneris.
Jis priduria, kad net jei verslas nori Rusijos rinką palikti patirdamas kuo mažiau nuostolių, apie tai turi atvirai informuoti visuomenę. Nuoširdus ir savalaikis pozicijos išsakymas gali užkirsti kelią atšaukimo kultūrai. „Tačiau prieš gerinant reputaciją reikia priimti sprendimus. Tai laukia visų kompanijų, net ir tų, kurios kol kas išsisuko. Yla iš maišo išlys. (...) Kitaip egzistuoji už visuomenės ribų ir priimi sprendimą, kad nesi garbinga kompanija“, – Delfi TV eteryje pastebi M. Katkus.