Jungtinės Valstijos paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai, kurios apima ir Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ – nuo gruodžio šio gamintojo produkcija, dabar keliaujanti „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, nebebus pervežama per Lietuvą. „Verslo požiūris“ laidoje ekonomistas Paulius Kunčinas dalinosi įžvalgomis apie susidariusią situaciją bei kaip, jo manymu, turėtų elgtis Lietuva, norėdama sulaukti teigiamų jos pasekmių ateityje.
Kaip susidariusi situacija gali paveikti Lietuvą
Laidos svečias pokalbį pradeda dėstydamas mintis apie Baltarusijos rinką bei galimus veiksmus situacijai besikeičiant.
„Manau, turime susitaikyti, kad mažiausiai 10-15 metų rinka turbūt neatsidarys. Čia klausimas ne tik Baltarusijos režimo, bet taip pat ne paslaptis, kad Baltarusijoje dabar įsitvirtino Rusijos atstovai ir turbūt sąlygas diktuos jie. Net jeigu A. Lukašenka pasitrauktų, vis tiek ateis Rusijai palankus žmogus. O kol kas prošvaisčių, kad santykiai su Rusija gerėtų nematau. Todėl, manau, reikia gana racionaliai priimti sprendimą šitos rinkos atsisakyti“, – sako P. Kunčinas ir prideda, kad vis dėlto rinka kažkada atsidarys ir tam ruoštis reikia strategiškai.
„Manau, piešiasi panašus scenarijus, kaip kai užsidarė Rusijos rinka – iš pradžių smūgis tikrai didelis, labai sukoncentruotas. Jeigu žiūrint BVP, skaičius nėra labai didelis, bet kreipiant dėmesį į logistikos, medienos, trąšų sektorių, smūgis yra labai skaudus. Todėl pirmiausia reikia kompensuoti – duoti finansinę pagalbą. Žinau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau kreipėsi (dėl pagalbos - red.) ir skaičius yra konkretus: nuo 50 iki 150 mln. eurų”, – tęsia pašnekovas. Jo nuomone, kitiems sektoriams taip pat reikia suteikti finansinę pagalbą ir vėliau diversifikuotis, kaip kad buvo pasielgta užsidarius Rusijos rinkai.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra viešai pasakiusi, kad finansiškai Lietuva yra pajėgi atremti visų ekonominių ryšių su Baltarusija nutraukimą. „Verslo požiūrio“ svečias, paklaustas, kokios vis tik gali būti to pasekmės, atsako, jog šioje politinėje krizėje galima įžvelgti teigiamų pusių – nuo tabako gaminių, kurie į Lietuvą buvo įvežami nelegaliai ir srautai sumažės, bus surenkami akcizai iš legalios prekybos. Taip pat, ekonomisto teigimu, Lietuva gali laimėti išnaudodama žmogiškuosius resursus, mat šiuo metu Lietuvoje trūksta darbo jėgos – tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų specialistų.
„Aš manau, kad mūsų valstybei atsirado galimybė atidaryti žaliąjį koridorių ir traukti žmones iš Baltarusijos. Jie būtų ir mokesčių mokėtojai, ir vartotojai, ir PVM mokėtojai. Mes jau jaučiame, kad į Vilnių ateina kapitalo, dėl to iš dalies kyla ir nekilnojamo turto kainos. Praradimus paskaičiuoti yra pakankamai paprasta, manyčiau, jie gali būti iki milijardo ir daugiau. Bet, manau, ilguoju periodu bus ir atradimų. Jeigu strategiškai gerai pasiruošime, mes galime netgi išeiti į pliusą“, – įsitikinęs P. Kunčinas.
„Nebijokime sakyti, kad esame atviri Baltarusijos imigrantams, kaip kažkada JAV buvo atvira emigrantams iš Europos, nes tai yra mūsų galimybė pritraukti geriausių specialistų, o jie, kaip žinoma, labai gerai jaučiasi Vilniuje, Lietuvoje. Mes turime turėti labai protingą migracijos politiką, paruošti jiems socialines garantijas, galvoti apie mokyklas, apie integraciją į mūsų visuomenę. Tai būtų labai protinga migracijos politika, kuri padėtų mums atstatyti demografinę situaciją ir išspręsti dabar susidariusią labai rimtą situaciją dėl darbuotojų stygiaus“, – sako jis ir dar kartą pabrėžia, jog migracija turi būti iš anksto apgalvota, išsikelti aiškūs tikslai – tuo atveju ji praturtintų šalies ekonomiką ir galėtų panaikinti galimus praradimus.
Dar vieną galimybę Lietuvai laidos svečias įžvelgia biokuro sektoriuje. Per kelerius metus biokuro iš Baltarusijos į Lietuvą importas išaugo beveik dvigubai, tuo metu medienos gamintojai Lietuvoje skundėsi esantys ant bankroto ribos. Ekonominių ryšių su Baltarusija nutraukimas Lietuvai galėtų būti galimybe atsisakyti importuojamų pigių žaliavų ir kurti aukštesnės pridėtinės vertės verslą Lietuvoje pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Laidos svečias pastebi, kad šiuo metu stipriai keičiasi ir ekonomikos kryptis – pereinama į žaliąsias technologijas, tad biokurą galima būtų keisti kitais produktais.
Paklaustas, kokios naujas eksporto kryptis galėtų rinktis su Baltarusija bei Rusija dirbusi Lietuva, diskusijos dalyvis atsakė: „Aš jau seniai kalbu apie Pietryčių Aziją. Yra labai daug rinkų, kurias mes tiesiog ignoruojame. Pavyzdžiui, Indonezija – 270 mln. gyventojų rinka, kuriai reikia visų produktų, kuriuos mes gaminame: ir pieno produktų, ir mėsos produktų, ir baldų. Tai jauna rinka, pakankamai draugiška ir nepolitizuota – neturi geopolitikos, kuri kirstųsi su mūsų interesais. Taip pat Afrika – ten jau dirba daug įmonių, bet potencialas irgi labai didelis. Sakyčiau, ir Lotynų Amerika. Toje pačioje Europoje mes kol kas esame paėmę labai nedidelę rinkos dalį.“ P. Kunčinas įsitikinęs, jog erdvės plėstis yra tikrai daug, kartu ir gaminti nišinius, pridėtinę vertę kuriančius produktus.
Pasekmės iš Kinijos – garantuotos
Taivanui paskelbus apie verslo atstovybės Lietuvoje kūrimą šalies santykiai su Kinija ėmė smarkiai prastėti. „Delfi TV“ laidos vedėja teiravosi, kaip P. Kunčinas vertiną šią situaciją bei kokią įtaką šis politinis veiksmas Lietuvai gali turėti. „Kinijai Taivano klausimas yra egzistencinis, tai jų vos ne jų ideologinis pamatas – dogma. Jie į tai be galo jautriai reaguoja, todėl manau, kad reikia laukti rimtos reakcijos, reikia ruoštis. Ne paslaptis, kad Kinija turi labai daug svertų – palyginus su Baltarusija ji yra milžinė“, – sako pašnekovas ir priduria, kad šį klausimą spręsti reikės Europos lygiu bei savo poziciją derinti su kitomis šalimis, Europos Komisija. Visgi, įsitikinęs ekonomistas, principinga, drąsi bei aiški Lietuvos pozicija yra vertinamas dalykas – Lietuva, kitaip nei kitos šalys, nežaidžia dvigubų ar trigubų žaidimų.
„Bet, aišku, reikia ruoštis pasekmėms, nes pasekmės tikrai bus – per tiekimą – turbūt bus dalinai stabdomas importas, bus daromas spaudimas kompanijoms, kurios dirba Lietuvoje, gal bus taikomos sankcijos tarptautinėms kompanijoms, kurios turi santykius su Lietuva – variantų daug“, – vardina „Delfi TV“ svečias.
Girdint ekspertų nuomones, kad Lietuvos politinis pasisakymas buvo ne iki galo protingas, P. Kunčinas tikisi, jog apie pasekmes pagalvota buvo. Galbūt, teigia jis, nebuvo tikimasi tokio aršaus Kinijos atsako. „Kinija bijo, kad tai yra kaip domino efektas, kad kitos valstybės įsidrąsins ir galiausiai tai baigsis, kad Europa pripažins Taivaną, ko jie negali leisti“, – sako pašnekovas bei pabrėžia, kad Kinija turi daug įvairiausių atsakomųjų galimybių, iš kurių paprasčiausiai įgyvendinama – stabdyti logistiką.
Pokalbio pabaigoje P. Kunčinas įvardijo dalykus, kuriuos padariusi Lietuva iš vykstančių politinių krizių išbristų kaip laimėtoja: „Svarbu nepamiršti platesnio konteksto. Ekonomistai prognozuoja, kad trečias dešimtmetis Europai yra aukso amžius, kaip buvo 1920–ieji – yra labai daug gerų, naujų tendencijų, mes žinome, kad yra žaliasis kursas, 750 milijardų investicijų, paruoštų į naują infrastruktūrą – žaliąsias technologijas, Lietuva gauna labai daug lėšų, gali skolintis už minusą, pirmą kartą istorijoje labai geras priėjimas prie kapitalo.
Ko labiausiai trūksta dabar? Trūksta kvalifikuotų žmonių, talentų ir idėjų. Nes mes vis dar esame priklausomi nuo senosios ekonomikos. Mums reikia sukurti naują ekonomiką – investuoti į žinių ekonomiką, į IT. Iš šitos pusės pažiūrėjus – tai, kas įvyko Baltarusijoje mums gali išeiti į naudą. Jeigu pažiūrėsime į 5–10 metų į priekį, jeigu mums pavyks pritraukti talentus, juos čia įdarbinti, sukurti naujas naujas kompanijas, naujas įmones, kurios taps vienaragiais, mums nereiks priklausytinų nuo trąšų, nuo medienos. Mes galime pereiti į visai visai kitą lygį, ir aš manau, kad šansai tikrai yra geri. Tik pradėti ruoštis reikia jau dabar“.