Ir čia Lietuva, ilgus metus kentusi nuo energetinio deficito, gali tapti regiono lydere, maitinsiančia centrinę Europą, kartu ir Vokietiją, elektra. Tuo įsitikinęs „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, kuris Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo apie keičiamą grupės strategiją.
„Atėjo laikas išsigryninti, kas mums svarbiausia, ir suprasti, kokia tikroji mūsų paskirtis. Matome, prie ko priveda 20 amžiaus pamokos, kai didžiosios korporacijos orientavosi tik į pelną, nevaržomą vartojimo didinimą, kainų mažinimą gamtos sąskaita. Liko šiek tiek daugiau nei šešeri metai padaryti žmonijai tam tikrus žingsnius, kad apsisaugotume nuo negrįžtamų pokyčių klimato kaitoje“, – nuo didelio paveikslo pradėjo situaciją pradėjo piešti laidos dalyvis.
Mąstymą turi pakeisti visi
Pasak D. Maikštėno, paskutiniai metai – pandemija, karas – parodė, kad krizės vis dažniau kartojasi ir tampa vis gilesnės, todėl visiems reikia keisti mąstymą.
„Turime permąstyti, kas yra tvarumas ir kokia didžioji esmė. Ir tai reikia daryti ne tik „Ignitis grupei“, bet ir visai verslo bendruomenei visame pasaulyje. Mes, tai supratę ir įsigilinę, darydami nuosekliai investicijas, tobulindami strategiją per penkerius metus, dabar galime labai aiškiai artikuliuoti, kaip matome savo paskirtį ir strategiją ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė jis.
Pasak įmonių grupės vadovo, dalis įmonių praeities pamokas išmoks, bet, deja, dalis ir toliau liks įsisukusios nebegaliojančiame praėjusio amžiaus vertybių rate.
„Jei dėmesys bus skiriamas tik į pelno maksimizavimą, gali būti kaip verslas sėkmingas trumpuoju laikotarpiu, bet krizės dažnėja ir gilėja. Tie verslai ir investuotojai, kurie nori ilgalaikės tvarios vertės, jau dabar pergalvoja savo ateities strategijas. Visos didžiosios finansinės institucijos, kurios suteikia pinigus tolimesnėms investicijoms, vėl permąsto. Kaip galima investuoti į tuos verslus, kurie netvarūs? Per finansų rinkas, pokytį visuomenės požiūryje, vyriausybių požiūrio kaitą matysime didelių pasikeitimų ir ne tik energetikoje, bet transporte, statybos, pramonėje, prekyboje“, – įžvelgė laidos svečias.
D. Maikštėnas tiki, kad verslui, o kartu ir pasauliui pasikeisti dar nėra per vėlu: „Praėjusių metų karo ir energetikos krizė parodė, kad Europa gali labai greitai persitvarkyti. Tikrai viltis yra: kova nepaprasta ir nepabaigta. Ir, manau, tas suvokimas tik spartės“.
Lietuva gali tapti lydere
Kalbėdamas apie Lietuvos energetiką įmonių grupės vadovas priminė, kad ilgus metus mūsų šalies energetikos sistema buvo suprantama kaip chroniškai priklausoma nuo importo, kur pasigaminama vos 30 proc. reikalingos šaliai energijos.
„Bet tai tik pusė žinios. Dabar pagal atsinaujinančios energetikos vystymosi pagreitį, ne tik žemyninės, bet ir jūrinės, Lietuva tarp Baltijos šalių yra vienareikšmis lyderis“, – tikino pašnekovas.
Pasak jo, tiek Lenkija, vis dar labai priklausoma energetikoje nuo anglies, tiek Estija, kuri didžiąją dalį elektros gamina iš skalūninių dujų, turės padaryti didelius namų darbus, kad pakeistų savo energetikos gamybos modelius. Tuo metu Lietuva šiose lenktynėse jau gerai pasiruošusi.
„Mes galime būti viena pirmųjų ES šalių, kuri turės visą energetinę ekosistemą, paremtą atsinaujinančiais ištekliais. To galime pasiekti ir 2030 m. ar šiek tiek vėliau“, – tęsė laidos dalyvis.
D. Maikštėnas pabrėžė, kad Lietuva ateityje turi galimybę išvystyti ir didelės apimties sintetinio kuro gamybą, panaudojant žaliąją energetiką ir gaminant žaliojo vandenilio pagrindu dideles apimtis kuro, kurios būtų eksportuojamos į centrinę Europą.
„Esu tikras, kad Lietuva bus pavyzdinė šalis ES, kuri bus viena iš pirmųjų įvykdžiusi šią transformaciją“, – žadėjo „Ignitis grupės“ vadovas.
Lietuva taps energetinio pertekliaus šalimi
Tęsdamas temą D. Maikštėnas pabrėžė, kad jei Lietuvai pavyks pagaminti daug daugiau energijos nei pačiai reikia, situacija pasikeis kardinaliai.
„Vokietijoje visada bus energetinis trūkumas, nes šioje šalyje yra daug didesnis suvartojimas, žmonių ir gamyklų tankis didesnis. Ten visada bus energinis deficitas. Šiaurės Europa (Skandinavijos ir Baltijos šalys), iš dalies Portugalija, Ispanija bus energijos donorai centrinei Europai“, – aiškino jis.
Antras pokytis – esant didesnei pasiūlai energijos išteklių kainos pigs pačioje Lietuvoje, o tai reiškia, kad šalis gali tapti ir daug patrauklesnė užsienio investuotojams, ieškantiems palankesnių gamybos kaštų.
„Jau matome, kaip didžiosios pramonės atstovės planuojasi, kiek galės migruoti į Šiaurės Europą. Jei mes vystysime šią ekosistemą, orientuotą į eksportą, netiesiogiai skatinsime didžiųjų pramonės investicijų importą į Lietuvą ir Baltijos šalis“, – įsitikinęs D. Maikštėnas.
Nepaisant jo, jis prideda, kad kuriant ekosistemą turi prisidėti daug daugiau žaidėjų: „Mes – tik vienas iš žaidėjų, dėl dydžio galime būti įgalinanti institucija, bet ateities ekonomiką turės sukurti ir vietiniai, ir tarptautiniai investuotojai“.