Miškininkai ir miško savininkai: nebijokime miškininkų

Seime ir Vyriausybėje darbą netrukus pradės nauja politikų kadencija. Praėjusioji kadencija mums – miškininkams ir miško savininkams – įsiminė ilgam, ir tikrai ne iš gerosios pusės. Ideologija ir nuo realybės atitrūkusiais įsitikinimais paremti sprendimai, primenantys sovietinių laikų išbuožinimą de facto nusavinant žmonių turtą, ir tarnybų savivalė, ribojant ūkinę veiklą už saugomų teritorijų ribų, nesteigiant naujų saugomų teritorijų ir šią praktiką „pagrindžiant“ niekur nepatvirtintais, pačių susigalvotais kriterijais – tokia žinybinė savivalė vargu ar būtų įmanoma tikroje teisinėje valstybėje. Miškininkystę apibrėžiančio strateginio dokumento mes nebeturime jau penkti metai (praėjusi kadencija!), o bandymas jį pakeisti įvairiausio plauko visuomeninių aktyvistų iniciatyvomis baigėsi lengvai prognozuojamu fiasko.

Kaip mes taip nusiritome?

Priežasčių matomai yra daugiau nei viena, bet neabejotinai viena iš svarbiausių – miškininkai jau eilę metų nėra prileidžiami prie svarbiausių sprendimų priėmimo. Kiek beliko miškininkų Aplinkos ministerijoje? Kada paskutinį kartą Valstybinės miškų tarnybos direktoriumi buvo miškininkas? Juk ne taip seniai, iš Žemės ir miškų ir Statybos ir urbanistikos ministerijų suformuojant Aplinkos ministeriją iš aukščiausių tribūnų buvo viešai pažadėta, kad vienas iš viceministrų nuolat bus miškininkas.

Mes, miškininkai ir miško savininkai, reikalaujame dabartinę politiką keisti.

Mes, miško savininkai ir miškininkai esame už galimybę visiems piliečiams kokybiškai leisti laiką miške.

Mes, miško savininkai ir miškininkai, esame už gamtinių ir kitokių vertybių saugojimą ir puoselėjimą.

Mes, miško savininkai ir miškininkai, esame už tvarų miško išteklių naudojimą, siekiant sukurti didžiausią įmanomą pridėtinę vertę visuomenei.

Mes miško savininkai ir miškininkai, esame prieš ideologiniais šūkiais, o ne faktais ir argumentais pagrįstą žmogaus veiklos ribojimą miške, iš to naudos turint tik siaurai interesų grupei.

Mes už tvarią daugiatikslę miškininkystę, veikiančią pagal Forest Europe kriterijus, kuriuos tarp kitų 45 Europos šalių yra įsipareigojusi įgyvendinti ir Lietuva.

Mes, miško savininkai ir miškininkai, esame prieš pseudoaplinkosaugos, pagrįstos trumpalaikiais projektais iš ES fondų ir nepagrįstų veiklos ribojimų miške eksportu, viršenybę prieš gerai veikiančią ir visus ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią dabartinę miškų tvarkymo sistemą Lietuvoje. Tokia veikla neteisėtai nuvaro miško savininkus nuo jų žemės, mažina miškų prieinamumą Lietuvos žmonėms, o visų mylimus miškus verčia krūmynais. Tokia veikla diskredituoja tikrąją aplinkosaugą.

Mes esame kategoriškai prieš tokios praktikos vertimą oficialia mūsų politika, nuo sprendimų nušalinant miškininkų bendruomenę.

Šį tekstą rašome tam, kad išreikštume miškininkų ir miško savininkų paramą Seimo, būsimos Vyriausybės ir tarnybose dirbantiems miškininkams, prieš kuriuos vėl pradėta kampanija, siekiant neprileisti miškininkų prie miško. Nebijokime miškininkų. Tai jie sukūrė tai, ką visi, lipdami vienas kitam per galvas, dabar veržiasi saugoti.

Remigijus Bakys, Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas, Lietuvos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas.