Šių metų sausį lengvatai įsigaliojus, Delfi TV laidoje „Atsakingas požiūris“ specialistai aiškino, kokias sąlygas verslui būtina įgyvendinti, norint pasinaudoti šia lengvata ir kokiuose sektoriuose tikimasi pritraukti daugiausiai investicijų.
Lengvatai gauti tik investuoti nepakaks
Naujoji lengvata įsigaliojo jau nuo šių metų sausio, tačiau taikoma bus tik tiems investuotojams, kurie skirs ne mažiau nei 20 mln., o Vilniaus mieste – ne mažiau nei 30 mln. eurų investicijų.
Pasak „Lewben Group“ verslo mokesčių paslaugų vadovės Sandros Pavlovos, sąlygų yra ir daugiau – ne visi stambieji investuotojai gaus lengvatą.
„Esminė sąlyga, kad verslas galėtų šia lengvata pasinaudoti, tai yra stambių projektų sutartis, kuri turėtų būti sudaryta su vyriausybės nustatyta institucija.
Taip pat bus vertinamas pats projektas, atsižvelgiama ne tik į pradinį sukuriamų darbo vietų skaičių, bet ir tai, ar ateityje jų bus daugiau, kokios specializacijos darbuotojai bus pritraukti – aukštų kvalifikacijų ar ne, taip pat, kokį atlyginimą ketinama mokėti. Vien tai, kad investuojame, neduoda žalios šviesos lengvatai gauti“, – aiškino S. Pavlova.
Konkuruojant dėl investuotojų, svarbu parodyti savo stipriąsias puses
Nors lengvata buvo priimta senosios vyriausybės, dabartinė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė nenumato jokių jos pokyčių ir teigė, kad lengvata būtina, norint išsiskirti konkurencinėje kovoje regione.
„Lietuva konkuruoja Vidurio ir Rytų Europoje dėl investicijų pritraukimo, o tokiuose sektoriuose kaip IT mes esame konkurencingi jau ir Šiaurės Europoje. Tad mums būtina pademonstruoti mūsų privalumus ir stipriąsias puses. Be papildomų paskatų – mokestinių ar finansinių – pralošime konkurencinę kovą prisitraukti kokybiškas darbo vietas“, – tvirtina viceministrė.
S. Pavlova pabrėžė, kad lengvata galės pasinaudoti tik tos įmonės, kurios sudarys investicijų sutartį per penkerius metus, todėl verslams nereikėtų laukti ir spėti pasinaudoti šiuo pasiūlymu.
„Tai dosni dovana verslui – 20 metų nemokėti pelno mokesčio. Nenuostabu, kad dėl to yra ir tam tikri saugikliai bei reikalavimai. Jei verslas svarsto tokias investicijas, tai jis svarsto ir įdarbinti atitinkamą skaičių žmonių, jis neinvestuoja į nenašų objektą, o investuoja ten, kas teiks pridėtinę vertę tiek pačiam verslui, tiek regionui“, – įsitikinusi specialistė.
Prioritetas – investicijos iš Šiaurės Europos
Viceministrė J. Neliupšienė patikino, kad naujasis įstatymas ir lengvata neskirsto investuotojų į Lietuvio ir užsienio, tačiau yra nustatytos tam tikros veiklos sritys, kuriose verslas turi būti vystomas.
„Lengvata taikoma apdirbamosios gamybos, duomenų apdorojimo ir interneto serverių paslaugas teikiančioms įmonėms. Dėmesys šiuo atveju pasidalins po lygiai, jei tik bus interesas plėtoti didelius projektus, – teigė viceministrė.
Pasak jos, ekonominėje diplomatijos taryboje kartu su institucijomis ir verslo atstovais reguliariai apsvarstomos prioritetinės rinkos, iš kurių tikimasi susilaukti investuotojų.
„Svarstoma pagal tai, iš kur norime prisitraukti investicijas ir ten, kur norime eksportuoti. Prioritetas būtų būtų Vokietija, JAV, Švedija, kitos Šiaurės šalys. Norime investuoti ten, kur yra patikimos šalys. Kalbant apie sektorius – tai inžinerija, verslo paslaugos, informacinės technologijos, finansinės technologijos ir gyvybės mokslai“, – tvirtino J. Neliupšienė.