Konferencijoje „Tvarumo kursas“ apie tai diskusijoje „Aplinkai nekenksmingas pelnas: kaip užsitikrinti tvarią energiją versle?“ savo įžvalgomis dalijosi Neringa Petrauskienė, „Elektrum Lietuva“ komercijos direktorė ir valdybos narė, ir Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė ir valdybos narė, ir davė praktinių patarimų, kaip įmonėms pradėti eiti tvarumo keliu.
N. Petrauskienė sakė, kad ypač didelis susidomėjimas atsinaujinančia energetika buvo praėjusiais metais, kai vyko energetikos krizė ir elektros kainos pasiekė rekordines aukštumas.
„Tada įmonės suprato, kad atsinaujinanti energetika ne tik padeda siekti tvarumo tikslų, bet ir kuria labai aiškią finansinę naudą. Nuo ko pradėti įmonei, kuri svarsto apie atsinaujinančią energetiką, labai priklauso nuo įmonės veiklos ir elektros suvartojimo, taip pat nuo galimybių investuoti į nuosavos elektros gamybą. Įsivertinus šiuos aspektus, aišku, geriausia kreiptis pas profesionalus. Mes didžiuojamės, kad prisidedame ir padedame verslams keliauti prie nulinės CO2 emisijos. Savo klientams paliekame prabangą rūpintis tik savo tiesiogine veikla, jiems nereikia tapti atsinaujinančios energijos ekspertais tam, kad pradėtų naudoti atsinaujinančią energiją“, - teigė N. Petrauskienė.
Opcija elektrą vartoti visiškai nemokamai
Anot A. Kazlauskienės, „Lietuvos draudimas“ prie atsinaujinančios energetikos perėjo jau seniai – 2017 metais įmonė 100 proc. naudojo būtent tokius energijos išteklius.
„Tai yra ilgametės įmonės strategijos dalis, vertybinė organizacijos laikysena, toks charakterio bruožas. Su aplinkosauga, socialine atsakomybe, valdysena susijusius projektus pradėjome dar 1999 metais. 2017 metais, kai pradėjome naudoti atsinaujinančią energetiką, buvo dar viena mūsų iniciatyva pasodinome 15 hektarų miško – tai yra beveik 21 futbolo stadionas ir 60 tūkst. medžių. Tai tiesiog tai yra ilgametė organizacijos laikysena. Aišku, mes skaičiuojame, žiūrime, kada ką padaryti, bet niekada nesvarstėm, ar reikia daryti“, - tvirtino diskusijos dalyvė.
Paprastai elektros tiekėjai pateikia kelias atsinaujinančios energijos opcijas – saulės elektrines, saulės parkus ir nutolusias saulės elektrines. N. Petrauskienė pataria, kokioms įmonėms kuri opcija labiausiai tinkama:
„Pirmiausia reikėtų įsivertinti, kuriuo paros metu naudoja daugiausiai elektros energijos. Aišku, dažniausiai tai būna dieną ir tokiu atveju labiausiai apsimoka įsirengti saulės elektrinę. Saulės elektrinės turi pakankamai unikalią savybę, kuri vadinasi momentinis suvartojimas. Tai reiškia, kad jei įmonė įsirengia saulės elektrinę, saulei šviečiant tu elektros energiją vartoji visiškai nemokamai. Tačiau tam, kad įsirengtum saulės elektrinę, įmonė turi turėti arba pakankamai didelį stogą, arba žemės sklypą, kuris gali būti šalia įmonės arba nutolusi saulės elektrinė. Neturint šių galimybių, didžiajai daliai įmonių labiausiai tinkamas variantas yra saulės parkas. Tokiu atveju įmonė iš vystytojo, pvz. „Elektrum“, įsigija saulės parko dalį. Tokiu atveju to momentinio suvartojimo nebūna, nes pagaminta elektra keliauja į tinklą. Bet tokiu būdu labai lengva pradėti naudoti atsinaujinančią energiją. Tai yra dienų ar savaičių klausimas, jei parkas jau yra pastatytas“, - paaiškino pašnekovė.
Atsipirks per 9 metus
A. Kazlauskienė pasakojo, kad „Lietuvos draudimas“ svarstė kelias opcijas, tačiau pridūrė, kad galioja ir tam tikri ribojimai:
„Dabar statome naują „Lietuvos draudimo“ biurą, esame jau finišo tiesiojoje. Natūralu, kad vertinome galimybę statyti saulės kolektorius ant pastato stogo. Bet pastatas yra prieigose prie senamiesčio ir net žinome, kad saulės kolektoriai mestų blyksnį žiūrin nuo Gedimino bokšto. Yra tam tikrų ribojimų, kur to daryti negali. Svarstėme opciją mūsų turimame sklype statyti savo saulės parką. Bet paskaičiavę, kiek reikėtų tam priežiūros, žinių ir kitų dalykų, nusprendėme, kad mums reikėtų fokusuotis į savo pagrindinę veiklą ir profesionalams patikėti tuos dalykus. Todėl įsigijome nutolusią saulės elektrinę, kuri pagamins mums trečdalį energijos, kurią suvartojame. Skaičiavome, kad ši investicija atsipirks per 9 metus.“
N. Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad valstybė ne tik gyventojus, bet ir verslą skatina pereiti prie atsinaujinančios energetikos.
„Viešojoje erdvėje mes girdime daugiau, kad privatūs asmenys gali pasinaudoti valstybės parama, bet tai lygiai taip pat galioja ir verslo įmonėms. O kalbant ne apie finansinius aspektus, tai mes puikiai žinome apie griežtėjantį reglamentą, iš Europos Sąjungos ateinančią kryptį apie tai, kad verslas turi turėti planus ir teikti ataskaitas, kaip jie judės link nulinės CO2 emisijos. O atsinaujinanti energetika yra pakankamai lengvas žingsnis, kurį verslas gali žengti, kad pradėtų atitikti keliamus reikalavimus.“, - kalbėjo konferencijos dalyvė.
Palankesnės sąlygos draudimui
Anot jos, paprastai klientai neapsiriboja vien perėjimu prie atsinaujinančios energetikos, po šio žingsnio seka kitos tvaresnės iniciatyvos.
„Iš savo klientų matome, kad kai įmonės pradeda naudoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, apetitas pradeda augti. Tuomet įmonė pradeda svarstyti, kad galbūt reiktų pakeisti arba praplėsti savo automobilių ūkį elektromobiliais. Jie pamato, kad yra patogu reguliuoti elektros kaštų eilutę balanse, tada pradeda galvoti, kad tam stabilumui reikia kaupimo sprendimo. Ir mes įmonės viduje pajuokaujame, kad atsinaujinanti energetika yra užkrečiama. Kai jau pabandai tai, vis daugiau gimsta iniciatyvų ir idėjų, kaip dar galima būtų keliauti tame tvarumo kelyje. Virusas gerąja prasme plinta“, - kalbėjo N. Petrauskienė.
A. Kazlauskienė, paklausta, ar žaliuoju keliu einantys draudimo klientai gali gauti geresnes sąlygas draudimui, patvirtino, kad stengiasi tvariems verslams pasiūlyti daugiau.
„Mūsų laikysena yra turėti specializuotas sąlygas ir pasiūlymus žaliajai krypčiai – ar tai būtų vėjo jėgainės, saulės koletoriai, tvaresnis būstas ar elektromobiliai. Mes tai išreiškiame per kainodarą. Kai kuriuos dalykus įtraukiame į draudimo sutarties sąlygas, pvz. krauti automobilį namuose įskaičiuojama nekeliant draudimo kainos. Verslui taip pat – pvz. jei tuo pačiu adresu esi įrengęs saulės kolektorius, tik vienas euras tam tikro dydžio įmonėms ir kolektoriams kainuoja draudimas. Atvirai kalbant, aš nepamenu ketvirčio, kuomet mes nesvarstytume, nekurtume, ką dar galėtume pasiūlyti tiems verslams ir gyventojams, kurie eina ta žaliąja kryptimi“, - teigė A. Kazlauskienė.