Kaip teigė specialistas, finansiniai nusikaltimai yra skirstomi į dvi sritis – mokesčių sukčiavimą, kai yra naudojamos fiktyvios paslaugos, įmonės ir dokumentai, ir mokesčių vengimą, kai tiesioginė apgaulė valstybės požiūriu nėra naudojama. Vien per 2020 m. tokių bylų teisme buvo išnagrinėta virš 500.
„2020 m. teisme buvo išnagrinėtos 532 baudžiamosios bylos ir priimti sprendimai. 2019 m. – 689 bylos. Daugumai iš jų buvo pritaikyti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, išteisinimų dalis labai nedidelė. Valstybei padaryta žala siekė 16 mln. eurų. Šie skaičiai rodo, kad šios veiklos yra tikrai dažnos Lietuvoje. Juridiniai asmenys taip pat yra baudžiami įstatymo nustatyta tvarka ir tampa įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji. Tik procesai vyksta dar sudėtingiau, nes juridinių asmenų naudai atliekamos veiklos yra paprastai didesnės apimties“, – teigė V. Kukaitis.
Išaiškinti nusikaltimus padeda skirtingi šaltiniai, tarp jų ir – VMI
Anot V. Kukaičio, vidaus rinkoje vykstantys nusikaltimai yra išaiškinami daug lengviau ir efektyviau, tačiau Lietuvai įstojus į ES atsirado galimybė netrukdomai vystyti prekybą su kitomis šalimis narėmis, todėl aktyviai tiriami ir užsienyje vykstantys veiksmai.
„Šiandien tam ir skiriamas didžiausias prokuratūros ir finansinių nusikaltimų tyrimų dėmesys, čia reikia labai daug kompetencijų, žinių ir resursų. Vidaus rinkoje vykstančius mokesčių sukčiavimus identifikuoti ir išaiškinti yra lengviau, nes turime apibrėžtą teritoriją ir joje veikiančių asmenų ratą, o užsienyje viskas daug sudėtingiau“, – tikino prokuroras.
Pasak jo, paprastai nusikalstamos veiklos schemos paaiškėja ikiteisminio tyrimo ir mokesčių administravimo įstaigų pagalba, kurios fiksuoja veiklų atsidarymą, finansines operacijas ir mokesčių deklaravimą.
„Visi esame piliečiai ir visi turime pareigą mokėti mokesčius, nepaisant užimamos pozicijos. Pirmas subjektas, susiduriantis su mokesčių mokėtoju, yra mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Visos tokios veiklos kaip mokesčių deklaravimas, įmonių atsidarymas, PVM kodo gavimas patenka į VMI. Tarpininkas tarp prokuratūros ir VMI yra ikiteisminio tyrimo įstaigos – tai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Ji atlieka žvalgybinius veiksmus, kai gavus teismo sankcijas atliekami slapto pobūdžio veiksmai, sekami asmenys ir jų įmonės, ūkinės ir finansinės operacijos. Įvairūs šaltiniai galimi – asmenų pranešimai, VMI, žvalgybos pareigūnų“, – tvirtino prokuroras.
Anot jo, mokesčių sukčiavimai vykdomi maskuotomis priemonėmis – sukuriamos fiktyvios kompanijos, fiktyvūs statytiniai asmenys, asmenys dažnai kalbasi koduota informacija, naudoja koduotus telefonų programų ir interneto kanalus.
Susidūrę su procesu gailisi dėl buvusios veiklos
Priklausomai nuo įmonių arba joje dirbančių labiau žinomų asmenų, finansinių nusikaltimų bylos pritraukia daug žiniasklaidos dėmesio. Vis dėlto prokuroro teigimu, viešumas ikiteisminiam tyrimui ne tik nėra naudingas, tačiau gali sukelti ir papildomų iššūkių.
„Ikiteisminis tyrimas nėra viešas darbas ir iki tol, kol prasideda aktyvioji fazė, turi atlikti ilgą, sudėtingą ir kruopštų darbą. Be abejo, kai kaltinimai atsiranda konkretiems asmenims, pavyzdžiui, įvykdžius kratą, negalime nuslėpti, visuomenė apie tai sužino“, – kalbėjo specialistas.
Anot jo, baudžiamasis persekiojimas yra sudėtingas psichologiškai – žmonėms, jų šeimoms, todėl vėliau atsiranda skaudžios pasekmės.
„Žmogus praranda ne tik verslą, reputaciją, jis praranda sveikatą. Susipažinus ir bendraujant su mūsų klientais, kas įvyksta po proceso, tai sako, kad niekada negalvojo, kad geriau daryti sąžiningą verslą nei vengti mokėti mokesčių“, – tikino prokuroras.
Pasak jo, praktikoje pasitaiko situacijų, kai įtariami finansiniai nusikaltimai nebūna įrodomi – dėl per vėlai surinktų įrodymų ar jų panaikinimo.
„Tada prisideda didžiulis energetinis krūvis, kuris tenka tyrėjams ir prokurorams. Bet koks išorinis dėmesys bylai turi poveikį, nes prokurorai turi ne tik pilnai atskleisti nusikalstamą veiklą, bet ir ją įrodyti“, – tvirtino V. Kukaitis.
Jis tikisi, kad praėjusiais metais įsteigta Europos prokuratūra, prie kurios prisidėjo 22 ES šalys narės, pagreitins baudžiamuosius bylų procesus ir instrumentų, tokių kaip Europos tyrimų ir arešto orderiai ar susižinojimo dokumentai dėl asmenų buvimo ir jų paieškos, panaudojimą.