Kas išskiria verslus?
Kaip sako žinomas publicistas A. Užkalnis, Lietuvos verslai turi kur kas mažesnius nei didesnėse šalyse ekonominius raumenis ir mažesnį lobistinį potencialą. „<...> Bandymą paveikti mūsų verslą Lietuvoje yra lengviau nei kai kuriose didelėse rinkose. Jei kalbėsime apie didesnes rinkas, ten verslai, kurie ir uždirba šimtus milijonų, ir ženkliai prisideda prie valstybės biudžeto, yra drąsesni ir labiau savimi pasitikintys bei turi pakankamą lobistinį raumenį. Paprasčiau tariant, jų taip paprastai nenuskriausi.
Mūsų verslai yra labiau pasiduodantys tokiam voliuntaristiniam reguliavimui. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo įvestas alkoholio reklamos draudimas Lietuvoje (po 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo absoliutus alkoholio reklamos draudimas). Iš esmės tai, ką galėjo pasiūlyti dideli prekybininkai, alkoholio platintojai ir visi suinteresuoti šioje srityje, jie nelabai galėjo paveikti tą įstatymų leidybos ir reguliavimo buldozerį“, – įsitikinęs leidėjas.
„Delfi TV“ laidos svečias taip pat užsiminė, kad mūsų požiūris į reklamą nepasikeitė pastaruosius 30 m. Nemaža visuomenės dalis vis dar mano, kad neva jei prekė ar paslauga yra reklamuojama, jos niekas neperka ar ji yra bloga. Tarsi reklama yra dalykas, kurio idealiame pasaulyje neturėtų būti. „Apie ją negalvojama kaip apie komunikacijos instrumentą, kuris reikalingas šiuolaikinei ekonomikai veikti“, – pridūrė A. Užkalnis.
Negatyvios pasekmės verslui
A.Užkalniui pritarė ir agentūros „Not Perfect“ steigėjas P. Senūta, kuris pastebėjo, kad itin griežti reikalavimai reklamai neigiamai atsiliepia Lietuvoje veikiantiems verslams. Pasak specialisto, tam, kad Lietuvos verslas galėtų vystytis, klestėti ir veikti, reikalingos galimybės išbandyti ir tam tikras rinkodaros koncepcijas.
„Iš principo mūsų Vyriausybė rado efektyvų būdą užkirsti kelią alkoholio kompanijoms dirbti tarptautiniu mąstu. Jei norime užtikrinti, kad lietuviai nieko neeksportuotų šiame sektoriuje, gana sėkmingai tai pasiekėme. Siekiant (šio) tikslo visuomenės nuomone yra labai manipuliuojama. Tai absoliutus politinis žaidimas siekiant savo taškų ir nesiskaitant, ką tai reiškia tokiam verslui.
Nuodėmių verslas yra reguliuojamas daugelyje šalių ir Europos Sąjunga yra vedantysis reguliatorius bei užduoda toną. Nesmagu, kad pirmieji pasigauname (tai) ir daugelyje šių (nuodėmes verslų) sektorių esame numeris vienas pagal kompleksiškumą bei draudimų skaičių. Mūsų valdžiai reikėtų įvertinti ne tik tai, kad būtume pirmi, bet ir bendrą kontekstą bei kokio išsivystymo yra mūsų valstybė, verslas bendrai šiandien“, – laidoje „Verslo požiūris“ sakė P. Senūta.
Reklamos agentūros vadovas sakė, kad Lietuvoje visuomet buvo išleidžiama gerokai mažiau lėšų reklamai nei kitose šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje reklamai išleidžiama dvigubai daugiau lėšų, o Vakarų šalyse – net trigubai daugiau. Specialistas įžvelgia, jog Lietuvoje visuomet vyravo neigiamas požiūris į reklamą, todėl ir reklamuojamasi buvo mažiau. „Tačiau tai keičiasi, nes verslas mato (reklamos) efektyvumą ir kai šalyje prekės bei paslaugos brangsta, reklama tampa aktualesnė. Akivaizdžiai įrodytas ryšys, kad norint parduoti brangesnius produktus ar paslaugas, reikia daugiau reklamuotis“, – laidoje paaiškino P. Senūta.
„Galvoji kaip nepakliūti į spąstus”
Publicistas ir žurnalo leidėjas A. Užkalnis sako, kad reklamos draudimai daro tiesioginę įtaką ir jo verslui, tačiau antro tokio smūgio po alkoholio reklamos uždraudimo nebuvo.
„Alkoholio kontrolės įstatymas yra atviras interpretavimui ir tai prideda didelę administracinę naštą. Reikia be galo atsargiai žiūrėti, ką kalbi, kad niekas nesudarytų įspūdžio, jog tai yra bandymas prastumti neleistiną reklamą. Tai padidina administracines, laiko ir sąnaudų išlaidas siekiant užtikrinti atitikimą reguliaciniam fonui.
Dažnai galvoji ne apie sėkmingesnius komercinius ar turinio kūrimo sprendimus, o apie tai kaip nepakliūti į spąstus, nes pasekmės gali būti itin skaudžios tiek finansine, tiek ir organizacine prasmėmis. Kuo daugiau apribojimų, kuriais reikia rūpintis, tuo mažiau konkurencingas tampa mūsų verslas, o konkurencingumas versle yra gautų arba prarastų pajamų klausimas“, – sakė jis.