Apie visa tai „Atsakingo požiūrio“ laidoje diskutavo Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus, „HTTPool“ įmonės „Facebook“ produkto vadovas Baltijos šalims Mantas Povelauskas ir Lošimų priežiūros tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.
Pasauliniams žaidėjams – švelnesnės sąlygos
Diskusijos metu A. Marcinkus išskyrė, į kokius du dalykus turėtume kreipti dėmesį. Pirmiausia – kokia yra Lietuvos reklamos rinka, antra – kokie yra Lietuvos rinkos žaidėjai.
„Antrajame aspekte atsiranda ir pasauliniai reklamos žaidėjai. Visų pirma, yra Facebook, Google, taip pat ir visi kiti socialiniai tinklai. Čia atsiranda didžioji takoskyra tarp to, kas yra griežtai reglamentuojama – visa Lietuvos žiniasklaida – ir to, kas yra mažiau kontroliuojama. Lietuvoje tiek azartinių lošimų, tiek alkoholio ar tabako reklamos – aiškiai reglamentuotos, visai rinkai sudėliotos taisyklės yra žinomos. Visi jų daugiau mažiau laikosi. Visgi, kalbant apie pasaulinius žaidėjus, kontrolės ir taisyklių yra gerokai mažiau“, – skirtingas taisykles užsienio kapitalo įmonėms pripažino jis.
Lošimų priežiūros tarnybos atstovo A. Dilbos paklausta, ar karantino metu prieš kreipiantis į azartinių lošimo bendroves su rekomendacija mažinti reklamą buvo apsvarstyta, kad įmonės iš lietuviškų medijos kanalų gali pereiti į tarptautines, mažiau reglamentuojamas gigantes, atskleidė, kad jų specialistai kasdien atlieka analizes: stebi ne tik, kokių sprendimų imasi kitos šalys, bet ir kokios reklamos iš tiesų ir kur pasirodo.
„Kaimyninė Latvija nuėjo visiškai skirtingu keliu – netgi uždraudė lošimo organizavimą nuotoliniu būdu. Kadangi mūsų Vyriausybė pasirinko leisti nuotolinių lošimų organizavimą, reklama buvo tik ribojama, ne draudžiama. Nepasakyčiau, kad reklamos persikėlė būtent karantino metu į mažiau kontroliuojamus kanalus, kadangi tarnyba atlikdavo stebėseną ir prieš karantiną ir matydavo svetaines, kuriose daugiausiai pažeidžiančios reklamos, – kalbėjo jis. – Turbūt reikia atsakyti į klausimą – riboti ar drausti? Šiuo metu nėra visiško reklamos draudimo, nors dažnai bandoma svarstyti įvairius variantus. Siūloma drausti reklamą internete, kad nebūtų aktyvių reklaminių skydelių. Vis tik, mūsų nuomone, reklama galėtų būti ribojama reglamentuojant jos rodymo dažnį, laiką. Apie visišką reklamos draudimą galvoti yra per anksti, nes reikia įvertinti kitas rizikas – pavyzdžiui, kad verslas nepabėgtų į kitas, nekontroliuojamas sritis“.
Socialiniuose tinkluose reklamuojasi dėl patogumo
Diskusijos metu ne kartą pasigirdo nuogąstavimų, kad griežtai kontroliuojamos azartinių lošimų reklamos draudžiamomis formomis vis atsiduria socialiniuose tinkluose. Vis tik, „HTTPool“ įmonės „Facebook“ produkto vadovas Baltijos šalims Mantas Povelauskas teigė, jog reklamos taisyklės čia – pakankamai griežtos.
„Azartinių žaidimų reklamos turi apribojimus ir iš pačios platformos. Pavyzdžiui, jie apribojo komunikacijoje naudojamą pinigų simbolį. Be to, yra reikalavimas pateikti dokumentus, jeigu esi lažybų institucija, turi parodyti, iš kur gauni finansavimą. Visi šie dalykai yra padaromi dar prieš pradedant reklamą“, – aiškino jis. Pasak jo, keičiant taisykles įmonės yra iš karto informuojamos ir turi patvirtinti, kad sutinka su atnaujintomis reklamos taisyklėmis, pavyzdžiui, tų jurisdikcijų, kuriose vykdo veiklą, įstatymus. Laidos dalyvis patikino, kad tokiu atveju pats reklamos užsakovas, šiuo atveju azartinio lošimo organizatorius, yra atsakingas nepažeisti taisyklių, su kuriomis sutiko.
Savo ruožtu Lošimų priežiūros tarnybos atstovas tikino, kad jokie „Facebook“ nustatyti ribojimai ar priežiūra neveikia: „Mūsų specialistai atlieka kasdien stebėseną ir jie kiekvieną savaitę yra priversti apie tai, kad platformos valdytojai susitvarkytų ir išimtų reklamą, vietoj to, kad būtų nustatyti tinkami filtrai ir draudžiama reklama nebūtų pasiekiama".
Be to, jis pridėjo, kad bendradarbiavimas su socialiniu tinklu taip pat yra apsunkintas, nes bendraujant su „Facebook" atstovais užsienyje jaučiamas atsakomybės stumdymasis, kur komunikacija baigiasi nukreipimu nuo vieno kolegos į kitą.
Tuo metu M. Povelauskas aiškino, kad reklamos taisyklės galioja „Facebook" pagal regionus, jurisdikcijas, taigi, jei įmonė pateikia socialiniam tinklui dokumentus, kad gali organizuoti lažybas ar azartinius žaidimus, bet kuriuo kitu metu ji gali paskelbti reklamą, kuri neatitinka Lietuvos įstatymų.
„Tas automatinis įkėlimas yra nuolat stabdomas nuolatinės „Facebook" priežiūros, tai galbūt ne šiandien, galbūt ne šią valandą, bet jis bus sustabdomas. Ir ką mes matome, kad labai dažnu atveju tai veikia", – tikino jis, pridėdamas, kad „Facebook" veiklos principu atsakomybė krenta tik ant reklamos užsakovo pečių.
Į tokius pasisakymus A. Dilba atsakė pabrėždamas, kad nereikėtų visos atsakomybės priskirti tik reklamos užsakovui. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus atsakingas tiek reklamos užsakovas, tiek ir skleidėjas.
Kartu M. Povelauskas pakomentavo ir įmonių „bėgimą“ iš vietinių į socialines medijas. Vis tik, jo nuomone, tai susiję ne su kontrolės mechanizmais.
„Socialinių tinklų platformos yra labai patogios, o į jas perbėgti galima labai greitai – tą pačią dieną. Nereikia su kažkuo vesti vedybų“, – kalbėjo specialistas.
Jam antrino ir Arnas Marcinkus, tačiau akcentavo kitus šios tendencijos aspektus. „Perbėgti iš tradicinės reklamos į Facebook – labai patogu. Galiu pasakyti kodėl – jeigu nori reklamuotis tradicinėje ar internetinėje žiniasklaidoje, tau būtina prieš tai susiderinti su lošimų priežiūros tarnyba – pasitvirtinti, kokį maketą dėsi, kokį tekstą skelbsi, ar jis atitinka teisės aktus. Tuo metu į socialinius tinklus galima įdėti praktiškai bet ką, pažymėjus vieną varnelę, kad, žmogaus įsitikinimu, reklama atitinka reikalavimus. Ir čia yra didžiausia problema, kurios Lietuvos institucijos nesukontroliuoja“, – įsitikinęs Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas.
Socialiniuose tinkluose – neveikiantys apribojimai
Lošimų priežiūros tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba teigė, kad Facebook platformoje reklama tikrai nėra sureglamentuota, o įvairūs apribojimai – neveikia.
„Mūsų specialistai kasdien atlieka stebėseną, o kiekvieną savaitę jie yra priversti siųsti informaciją, kad platformos tvarkytųsi ir išimtų vieną ar kitą reklamą. Kitas dalykas – bendradarbiavimas su socialiniu tinklu irgi yra apsunkintas.
Kita vertus, socialiniuose tinkluose mes nematome nei tabako, nei alkoholio reklamos, nes ten teisinis reglamentavimas yra kitoks. Vertinant lošimų reklamas, reikėtų paklausti pačių lošimo organizatorių, kodėl jiems nėra svarbūs lošimo įstatymo reikalavimai, kodėl jie susizgrimba tuo metu, kai azartinio lošimo įstatyme nustatoma juridinio asmens atsakomybė“, – klausė jis.
Atsakymas į repliką, Mantas Povelauskas teigė, kad, pavyzdžiui, alkoholio reklamos socialiniuose tinkluose neįmanoma pamatyti dėl labai aiškiai nustatytų taisyklių.
„Facebook netoleruoja alkoholio reklamos. Tuo tarpu, lažybos, lošimai priskiriami ne draudžiamai, o stipriai apribotai kategorijai“, – pridūrė jis.