Apie tai, kaip ištraukėme laimingą bilietą ir kas už tai sumokėjo, nes nemokamų dovanų nebūna, laidoje „Verslo požiūris“ kalbamės su Nerijumi Mačiuliu, „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu.
„Ekonominė būklė dabar nebloga, nes norinčių ir galinčių pasiskolinti yra. Verslo paskolų portfelio augimas, lyginant su pernai metais, 10 proc. Tai net esant aukštoms paskolų maržoms. Lietuvos įmonių, kurios paskolų svertą naudoja mažiau nei vidutiniškai ES, įsiskolinimas, kaip ir visos valstybės, mažas. Kur pelningai investuoti verslininkai randa. Tai viena iš priežasčių, kodėl palūkanų normų šuolis mums turėjo palyginti nedaug žalos, jei lygintume su Skandinavija ar kitomis Vakarų šalimis ir daugelis jau nori investuoti nes mato perspektyvą“, – padėtį apibūdina N. Mačiulis, „Swedbank“.
Kalbėdamas apie tai, kad įmonės pradėjo masiškai leisti obligacijas, nes sudėtinga skolintis į bankų, ekonomistas sakė, kad tai sveikintina, nes tai nauji finansiniai produktai. Visgi, kol kas tą gali daryti tik didelės įmonės, kai paskolų suma viršija keletą ar keliolika milijoną. Kita vertus tai galimybė gyventojams investuoti, tačiau reikia suprasti, kad rizika čia pakankamai didelė.
„Jei įmonė už keliolika procentų metinių palūkanų leidžia obligacijas, reikia suprasti, kad taip nutiko todėl, kad ji tiesiog negalėjo pigiau pasiskolinti iš banko, nes yra rizikinga“, – aiškina N. Mačiulis.
Kalbant apie krizę, kurią patiria net mūsų kaimyninės šalys, ekonomistas sako, kad krizė tai netikėti pokyčiai, kuriuos galima suvaldyti. Lietuvoje švelnus ekonomikos nuosmūkis pernai buvo – BVP sumažėjo 0,3 proc., šiemet tikimasi augimo, tačiau daugelis gyventojų to net nepajuto.
„Žmonės pasakytų, kad buvo kainų šuolis. Nedarbo lygis liko labai žemas. Didmiesčiuose darbą gali susirasti visi, kas nori. Gyventojų perkamoji galia taip pat didėjo, nes algos didėjo daugiau nei kainos. Netgi pensijos augo daugiau nei kainos. Šiemet infliacija nesieks procento, atlyginimai augs 9 proc.“, – aiškina ekonomistas.
Jis įvardina dėl ko pavyko išvengti krizės ir tai ne tik mažas finansinis svertas, paprasčiau kalbant, palyginti nedidelis įsiskolinimas. Gyventojai ir įmonės, lyginant su pajamomis, pasiskolinę labai mažai ir palūkanų normų augimas jiems nebuvo smūgis. Tam buvome atsparesni. Iš kitos pusės, tai neišnaudotas potencialas – įmonės turi finansinio sverto galimybes ir, laikams pagerėjus, vėl gali skolintis palyginti daug.
„Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nepamatėme bankrotų bangos buvo infliacija. Mes į ją žiūrime iš vartotojų perspektyvos, kad kainos auga, tačiau žiūrint iš įmonių pusės, bendrovės galėjo kainas didinti daugiau nei augo darbo užmokestis ir sąnaudos. Valstybei tai taip pat gerai, nes pajamos susijusios su kainų lygiu, pavyzdžiui PVM, GPM“, – aiškina N. Mačiulis ir sako, kad nors nominalus BVP nedidėjo, bet augo nominalus. Tai leido didinti viešojo sektoriaus atlyginimus ir pensijas.
Pasak ekonomisto, žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, toks kelias geras, tačiau ilguoju laikotarpiu gali kilti sunkumų. Šiandien vienas iš nerimą keliančių rodiklių – nedarbo lygio didėjimas. Tai viena iš pagrindinių rizikų. Paskutinius kelerius metus minimalus atlyginimas per metus didėjo apie 10 proc. dabar vėl planuojama jį didinti.
„Tiek augantys atlyginimai normalūs, kai jie žemi ir reikia vytis pažangesnes valstybes. Blogai, kad nors atlyginimų augimas siekė 9 proc. per metus, produktyvumas didėjo tik 5 proc. Tai reiškia, kad galime prarasti konkurencingumą ir netekti eksporto rinkų. Kol kas taip nenutiko, tai palietė tik kai kuriuos sektorius. Įmonės uždarė ar perkėlė į kitas šalis gamyklas. Iš kitos pusės, buvo šiek tiek keista, kai susvyravusi pasaulinė paklausa Lietuvoje neapnuogino jokių problemų. Problemas sušvelnino infliacija ir galimybė kelti kainas“, – aiškina N. Mačiulis ir sako, kad pagal atlyginimų augimo spiralę, kartu su minimaliu atlyginimu auga ir vidutinis atlyginimas.
Kalbant apie pramonės apimtis, realios gamybos apimtys Lietuvos apdirbamojoje pramonėje trečdaliu didesnės nei prieš pandemiją. Palyginimui, Estijos apdirbamoji pramonė krito į 2019 metų lygį. Vokietijos pramonė žemesniame lygyje nei prieš 10 metų.
„Žiūrint į ateinantį penkmetį bus daug daugiau iššūkių ir tokių pramonės augimo tempų kaip buvo nebematysime“, – konstatuoja N. Mačiulis.