„Atsakingo požiūrio“ diskusijoje dalyvavusių specialistų teigimu, didžiausia problema yra ta, kad Lietuva neturi aiškios pozicijos dėl darbo jėgos imigracijos, trūksta ir palankių sąlygų.
Siūlo gerinti sąlygas darbo jėgos imigrantams iš užsienio
Buvęs užsienio reikalų ministras, dabar dirbantis „Avia Solutions Group“ Vygaudas Ušackas kalbėjo, kad šiuo metu Baltarusijoje esanti politinė krizė itin nepalanki ten verslą kuriančioms įmonėms, todėl jos žvalgosi ir į Lietuvą.
„Verslas yra suinteresuotas nuspėjamumu, įstatymų viršenybe ir stabilumu. Šiandien nei vieno iš šių kriterijų negalime rasti Baltarusijos versle, todėl Lietuva tampa labai patraukli šalis, ypač dėl geografinės padėties. Aišku, IT sektorius – pats mobiliausias pasaulyje, todėl baltarusiai žvalgosi ir į Kiprą, Bulgariją, Didžiąją Britaniją“, – tikino V. Ušackas.
Jis pridūrė, kad įmonės renkasi perkelti verslus į tas šalis, kur yra palankesnės mokestinės sąlygos bei jaučiamas tos valstybės svetingumas.
„Svarbu, kokia žinią siunčia šalies visuomenė ir jos lyderiai. Turi būti sukurta reikiama ekosistema darbuotojams ne tik dirbti, bet ir gyventi – darželiai, mokyklos vaikams. Turime skleisti žinią, kad mes kviečiame ir laukiame užsieniečių ir norime, jog jie taptų mūsų visuomenės nariais“, – įsitikinęs buvęs užsienio reikalų ministras.
„Lewben Group“ valdybos nario Justino Klimašausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje išvis nėra nurodyta, kaip turėtų vykti užsienio įmonių perkėlimas į šalį, tad strategiją kurti reikėtų pradėti nuo čia.
„Įmonės nėra tik aukštus atlyginimus gaunantys specialistai. Jei savininkas norėtų perkelti visą įmonę į Lietuvą, nežinia, ar jam pavyktų tai padaryti, nes išskėstomis rankomis yra laukiami tik aukšto rango specialistai“, – sakė J. Klimašauskas.
Trūksta aiškios Lietuvos pozicijos
J. Klimašausko nuomone, Baltarusijos krizė išryškino tai, kad Lietuva apskritai neturi vieningos pozicijos dėl darbuotojų ir specialistų imigracijos.
„Baltarusiai labai mėgsta studijuoti aplinkiniuose universitetuose, Lenkija turi programų pritraukti studentams, o mūsų valstybė tokios strategijos neturi – ko mes siekiame darbo jėgos imigracijos atžvilgiu. Manau, kad šį klausimą neišvengiamai turėsime spręsti ateityje“, – įsitikinęs J. Klimašauskas.
Jam antrino V. Ušackas teigęs, kad Lietuvos visuomenė sugebėjo nutiesti „tiltą“ iki Baltarusijos sienos, tačiau nepavyko jo atverti.
„Man keista, kaip dabartiniai ministrai nesutiko atverti Baltarusijai sienų – manau, kad tai yra neišmintingos politikos požymis. Esame per daug išsigandę, kad atvykę užsieniečiai staiga viską sugriaus. Tačiau svarbu, kad būtų idėjų konkurencija tarp politinių partijų lyderių“, – laidoje kalbėjo V. Ušackas.
Pasak jo, gera idėja būtų atidaryti žaliąjį koridorių Baltarusijos IT verslams – suteikti nuolatinius leidimus gyvenimui Lietuvoje ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui bei sutrumpinti laiką, per kurį tie leidimai yra išduodami.
„Tai kultūriškai artima šalis, mes neturime susipriešinimo, simpatijos yra didelės tiek istoriškai, tiek kultūriškai. Vilnius taip pat yra artimiausias Europos šalių centras Minskui. Tačiau negalime mes užsnūsti ant geografiškai ir istoriškai artimų laurų, neįvertinant, kad konkurencija jau daug didesnė ir šalių pasirinkimas yra daug didesnis“, – tikino buvęs užsienio reikalų ministras.