Delfi TV diskusijų laidoje „Verslo požiūris" savo mintimis apie transporto sektoriaus situaciją dalinosi Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas bei Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
Nuostoliai pasibaigus kvotai
Laidos diskusiją konkrečiau pristatydamas vežėjų patiriamus nuostolius pasibaigus kvotai pradėjo P. Drižas: „Nuostolių, kuriuos dabar patiria verslas yra dėl padidėjusios administracinės ir finansinės naštos. Mes skaičiuojame, kad dėl trūkumo, kuris susidaro – apie 15 tūkst. žmonių – mes patirsime apie 2,5 mln. eurų nuostolius. Administracinė našta yra dėl laiko, kuris papildomai prisideda prie bendros įdarbinimo tvarkos. Atitinkamai įmonės, kurios turi steigti papildomus administracijų etapus, kurie užsiimtų konkrečiais darbo santykiais ir visa administracinė procedūra su Užimtumo tarnyba. Visa tai vadinama finansiniais ir administraciniais kaštais, kuriuos skaičiuojant finansinė išraiška šiandien yra apie 2,5 mln. eurų. Aš žinau įmonių, kurios jau dabar leidimams gyventi išleido ir Užimtumo tarnyboje sumokėjo daugiau nei 50 tūkst. eurų.”
Dėl sprendimų priėmimo vilkinimo vežėjai jaučia nepasitenkinimą ir kaltina Socialinę apsaugos ir darbo ministeriją. Tuo metu viceministras V. Šilinskas aiškina, kaip mato susidariusią situaciją: „Dar pradžioje mūsų pirmas atsakymas buvo toks: žiūrėkime, kaip įdarbinti Lietuvos žmones. Registruotų Užimtumo tarnyboje turime virš 200 tūkst. žmonių. Iš jų galime atrasti bent kelis tūkstančius tam, kad jie galėtų dirbti. Suprantu, transportas pagrįstai sako, kad ne visi nori, ne visi gali, užtrunka paruošti. Taip yra. Bet tada mes sakome: žiūrėkime, ką galime padaryti. Kaip galime pagerinti sąlygas, kad žmonės norėtų dirbti šitame sektoriuje? Mūsų planas yra toks: pasitarkime, ką mes galime padaryti, kad sąlygos būtų vairuotojams geresnės, kad transporto sektorius turėtų šitų žmonių ir kad jie galėtų jame dirbti.”
Viceministro teigimu, pirmiausia reikia pagerinti sąlygas darbuotojams, įdarbinti savus asmenis. „Ir tik tada, jeigu negalime įdarbinti, dėl kažkokių priežasčių pagerinti sąlygų, tuomet turėtume žiūrėti. Bet reikia suprasti, kad kvotos neužkerta kelio,” – sako V. Šilinskas pridėdamas, kad problema nėra kvotos ar užsieniečių atsivežimas, tai – darbo sąlygos, dėl kurių atvykę žmonės nelieka dirbti sektoriuje, o grįžta į savo šalį ar išvyksta į Vakarų Europą. Todėl visų pirma svarbu išspręsti šią problemą.
Lietuva nėra pajėgi užpildyti darbuotojų trūkumo
P. Drižas įsitikinęs, kad Lietuvos rinka nesugeba užtikrinti darbuotojų poreikių.
„Mes turime institucijas, tokias kaip Užimtumo tarnyba, kuri atliko darbo rinkos stebėseną ir sako: iš 260 tūkst. bedarbių įregistruotų Lietuvoje, tik 1,6 tūkst. asmenų turi vadinamas reikalingas kategorijas. Noro parodė iš tų žmonių, manau, tik du šimtai. <...> Atsakant į klausimą dėl darbo sąlygų reikia paminėti, kad Lietuvoje nėra išskirtinio darbuotojų trūkumo. Ir ypač kalbant apie šitą profesiją. Nereikėtų lyginti mūsų su taksistais, kurie dirba Lietuvoje, Vilniuje; su vairuotojas, kurie išvažiuoja į užsienį ir ten praleidžia ilgą laiką maldamiesi po visą Europą. Čia yra specifinė profesija ir ne kiekvienas žmogus tą darbą gali dirbti. Ir ne piniguose yra esmė, ir ne darbo sąlygose, kurias mes teikiame ir teiksime visada. Sąlygos yra geros, šiandien jos nėra niekuo blogesnės už kitas Vakarų valstybes”, – sako P. Drižas ir priduria, kad su darbuotojų trūkumu susiduria ir kitos šalys – Vokietija, Lenkija, Italija, Airija.
Delfi TV laidos svečias dalinasi, kad nors vidaus rinka negali užtikrinti darbuotojų poreikio, tai padaryti yra reikalinga, jei norime išlaikyti savo konkurencinę vietą, lyderiavimą.
„Ir jeigu mūsų vidaus rinka negali to užtikrinti, mes dar kartą sakome: valstybė ir rinka turi įsileisti žmones iš trečiųjų šalių. O tada proporcingai galime bandyti ieškoti kelių, kaip padėti valstybei susitvarkyti su jos problema – dideliu nedarbu. Ir proporcingai per metus, dvejus ar trejus mes sugebėsime. Ir valstybėje bus dedamos pastangos, kad žmonės, kurie turi kitas profesijas, persifvalifikuos, galbūt įsidarbins tolimųjų reisų vairuotojais. Bet to mes nepadarysime per vieną mėnesį ar du”, – sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.
Sprendžiant didžiausia sektoriaus problemas nuomonės išsiskiria
Logistikos, transporto sektoriaus problemoms iškilus į viešumą, sektorius susilaukė daug kritikos. Galbūt politikams šiuo metu jį palaikyti – ne itin populiarus sprendimas?
„Aš sakyčiau, kad esminis nesutarimas čia yra: ar sąlygos yra geros. Nes štai, Povilas sako, kad sąlygos yra geros. Mes buvome susitikę ne kartą su profesinėms sąjungoms, darbdavių atstovais, čia požiūris visiškai išsiskyrė. Profesinių sąjungų atstovai sako, kad sąlygos yra blogos, kad jas reikia gerinti. O kai kurie darbdaviai galvoja, kad ne, jos yra geros. Jeigu žmonės neina dirbti, sąlygos tikrai nėra geros. Jeigu sako, kad visoje Europoje trūksta žmonių, ką tai reiškia? Jeigu yra poreikis paslaugų, tai kyla kainos. Atitinkamai kyla darbo užmokesčio kaina, tokiu būdu žmonės yra pritraukiami iš kitų sektorių, kurie yra mažiau reikalingi. Dabar mes iš dalies bandome iškreipti rinką, iškreipti Europos Sąjungos rinką, nes Europos Sąjungos rinka yra bendra – laisvas judėjimas. Lietuva nėra vien Lietuva. Transportas gali vežti ir iš Latvijos, Lenkijos žmones, Bulgarijos, Rumunijos – iš visur. Taip, jie konkuruoja su visais, bet kai norime samdyti ne iš Europos Sąjungos – iš trečiųjų šalių palengvintomis procedūromis, tai visai nėra sąžininga. Visų pirma, mes turėtume ieškoti viduje, tada viduje Europos Sąjungos ir tik tada bandyti imti trečiųjų šalių piliečius patenkinti tą darbo jėgos poreikį”, – mintis dėsto Socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Diskusijos dalyvis įsitikinęs, kad darbo jėgos poreikį mažinti galima ne vien atsivežant darbuotojus, bet ir gerinant sąlygas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas, paklaustas, kokį santykį aljansas kuria su vežėjų profsajungomis, atsako, kad aljansas visada yra pasiruošęs ir nori kalbėtis. Tačiau tikisi, kad profsąjungų atstovai ateis paruošę su konkrečiais pasiūlymais. Pasiruošus abiems pusėms vyks dialogas.
„Bet pirma išspręskime klausimus, kurie šiandien dega. Tai yra administracinė, finansinė naštai”, – sako jis.
P. Drižas teigia, kad transporto sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos nėra blogos. Tačiau vežėjų atstovai vis girdi skatinimą sąlygas gerinti. vežėjams. „Blogos darbo sąlygos nieko nepasako. Blogos darbo sąlygos dvejų metų senumo vilkiko kabinoje, kur vairuotojui faktiškai nieko daryti nereikia, išskyrus vairuoti vairą? Sąlygos, kai jis ilsisi Europoje, suranda saugią parkavimo vietą, gerą viešbutį, dušą, higienišką aplinką, kuri jiems yra gera ir saugi? Jeigu jų trūkumas, verslas investuoja, kad to trūkumo nebūtų. Ir mes skatiname valstybę ir šnekame ne tik su Lietuva, šnekame su Prancūzija ir Vokietija, šnekame Europos Sąjungoje. <...> Mes negalime tiesiog eiti ir tartis, kad bendrautume, šnekėtume, turėtumėme dialogą. Nes mes matome, kad tas dialogas iš visų pusių mums yra toks sudėtingas, neprieiname prie to bendro taško, kad jį visi suprastume”, – kalba P. Drižas pridurdamas, kad pagrindinė problemą, kurią reikia spręsti, yra infrastruktūros trūkumas Europoje.