Apie susiklosčiusią situaciją „Atsakingo požiūrio“ laidoje diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso vadovas bei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas Audrius Cuzanauskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Kaltų nėra
Anoniminiai skundai, pasiekę aukščiausias institucijas, pasak M. Atroškevičiaus, kenkia visam Lietuvos įvaizdžiui. Jis taip pat atviravo, kad profesinės sąjungos nesuinteresuotos prisipažinti, o atvejį aiškinasi teisėsauga.
„Kai mes pradėjome aiškintis, kai kurios profsąjungos, kurių vardu buvo parašyti raštai, autorystės neprisiėmė. Mes buvome priversti kreiptis į teisėtvarkos institucijas, kad jos ištirtų šį atvejį ir padarytų kažkokias išvadas. Aš manau, kad tai – didelė žala visai Lietuvai ir į tai reikia atkreipti dėmesį“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius.
Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso vadovas bei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas A. Cuzanauskas įsitikinęs, kad tokios situacijos nekyla be priežasties. Jis tikino, kad minėtųjų skundų aukščiausioms institucijoms Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nesiuntė, tačiau šiai probleminei pozicijai pritaria.
„Problemos egzistuoja ir jas reikia spręsti. Yra aktualių klausimų, kuriuos mes visą laiką stengiamės ir privalome ginti dėl to, kad esame darbuotojų atstovai. Kaip „Linava“ atstovauja darbdavių pozicijai, taip mes atstovaujame darbuotojų pozicijai. Labai svarbu tinkamas dialogas, tačiau spręstini klausimai turi būti sprendžiami, o ne tiesiog bergždžiai diskutuojama“, – teigė A. Cuzanauskas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento A. Romavonskio, kai kurie darbuotojai ar profesinės sąjungos pradeda viešai kalbėti apie problemas tada, kai siekiama atkreipti įmonių dėmesį. Tačiau, jo įsitikinimu, profsąjungos, pirmiausia, turėtų vesti dialogą su įmonėmis ir stengtis spręsti problemas viduje.
„Aš suprantu, kad gal egzistuoja toks veikimo principas, kai bandoma išeiti į viešumą ir paspausti oponentą susitarimui. Bet, vėlgi, klausimas ar mes norime išspręsti problemą, ar mes tik norime daryti regimybę. Aš tikiu, kad atsakingos profesinėms sąjungoms svarbiausia duoti atgalinį ryšį savo nariui – išspręsti konkrečią aiškią problemą. Išsprendus problemą, darbuotojai gal net nenorėtų kalbėti viešai“, – atkreipė dėmesį jis.
Stinga pasitikėjimo
Šiuo metu transporto sektoriuje dirba daugiau nei 73 tūkst. darbuotojų, tad išvengti problemų būtų neįmanoma. Tačiau, Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso vadovas bei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas A. Cuzanauskas atviravo, kad ne visada įmonės atsiliepia į skundus arba nemato prasmės kalbėti su profesine sąjunga ar darbuotojais.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romavonskis šioje situacijoje kaltina pasitikėjimo nebuvimą. Jo nuomone, dėl to kalti stereotipai ir baimės, kurių turi abi konfliktuojančios pusės.
„Jeigu nėra pasitikėjimo iš abiejų pusių, tai, be abejonės, sunku susitarti. Pavyzdžiui, derybos dėl Darbo kodekso vyko itin sunkiai. Dėl to, vienareikšmiškai, buvo kaltas pasitikėjimo nebuvimas, abipusiai kaltinimai, profesinių sąjungų pasipriešinimas. Tačiau, kai atsirado pasitikėjimas, buvo pasiekti ir susitarimai“, – teigė jis.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius M. Atroškevičius įsitikinęs, kad pasitikėjimas turėtų būti ugdomas ne tik tarp šių dviejų pusių, bet ir visoje visuomenėje. Taip pat turėtų keistis žmonių požiūris ir į pačius verslus.
Štai Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociaciją jungia 780 narių. Iš jų – 85 proc. yra mažos ir vidutinės įmonės. Daugelis jų – šeimos verslai. Tai – žmonės, kurie kurdami įmonę prisiėmė visą atsakomybę bei verslo riziką ir įdarbino savo artimuosius ar gimines. Pasak M. Atroškevičiaus – jie verti pagarbos.
„Pasitikėjimas neatsiranda iš niekur. Visuomenei reikia supratimo, kad verslas yra gėris ir kuria gerbūvį, o valstybė tuo tarpu gali turėti valdžią, Seimą, profsąjungą, bet kaip bitutės medų suneša būtent verslas. Požiūris į transporto sektorių – šiek tiek iškreiptas. Kai nuolat girdime, kad esame vergvaldžiai ir gauname tokius įvertinimus – mes negalime sėstis prie derybų stalo“, – sakė M. Atroškevičius.