Pirmąją socialinę kampaniją neatlygintai sukūrė Šaulių sąjungos Pelėdų būrio nariai, kampanijos klipus jau galima pamatyti internete ir televizijoje. Vis dėlto socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ vadovas Paulius Rymeikis kritikuoja kampanijos turinį ir abejoja jos poveikiu auditorijai.
„Sunkiai galiu įsivaizduoti, į kokią tikslinę auditoriją kampanija nutaikyta ir kokį poveikį buvo planuojama padaryti. Šiuo metu yra vakcinuojama vyriausio amžiaus kategorija ir jų baimės yra apie tai, ar vakcina saugi. Vargu, ar išleisti klipai bent kiek atsakys į tas baimes. Kampanija suformuluota taip, kad patys tekstai yra tiesiog išpilti, bet nėra išjausti“ , – tvirtino P. Rymeikis.
SAM viceministrės Ž. Simonaitytės teigimu, „Petys už laisvę“ kampanijos kūrimas buvo vykdomas pagal socialines apklausas, o klipai – tik maža kampanijos dalis.
„Reklamos, kurios yra dabar, nėra kampanija, tai yra tik sudėtinė dalis. Kalbant apie specifinius klausimus, aktualiausius besiskiepijantiems senjorams, tai tų klausimų yra 15 ir žmonės informaciją vartoja per savo šeimos gydytojus ir artimiausius savivaldybės atstovus. Jei mes nepamatome reklamos televizijoje, tai nereiškia, kad jos nėra, reikia tik paieškoti“, – teigė viceministrė.
Viešieji konkursai neišgelbės, jei nebus aiškios strategijos
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryba paskelbė konkursą socialinei kampanijai apie COVID-19 – šiai kampanijai skirs beveik aštuonis šimtų tūkstančių eurų. Tačiau P. Rymeikio nuomone, šiandien vyriausybė pateikė per mažai gairių, ko siekia iš socialinės reklamos ir kokią strategija bus remiamasi.
„Jei mes pasižiūrėtume, kokia informacija duodama būsimiems konkurso dalyviams, tai prašymas yra padaryti kažką keturiomis kryptimis. Tokiais atvejais prisimenu seną anekdotą, kai žmogus atėjęs į parduotuvę prašo pasverti 250 gramų maisto. Nesvarbu, koks maistas, svarbu, kad jo būtų. Tai čia pagrindai padėti labai keistai – reikia medijų priemonių ir turime keturias kryptis, bet kaip tu nusigausi tomis kryptimis, nėra svarbu“, – apžvelgė komunikacijos specialistas.
Jam antrina ir viešųjų ryšių agentūros „Idea Prima“ vadovas Paulius Tamulionis, tikinęs, kad pandemijos komunikacija turėtų atrodyti taip, kaip ir per kitus nacionalinės svarbos įvykius – profesionali ir pasiekianti kuo daugiau žmonių.
„Kai stojome į Europos Sąjungą, įvedinėjome eurą, supratome, kad visos visuomenės grupės turi būti įtrauktos, informuotos ir tai buvo padaryta. Pandemija irgi yra nacionalinio masto problema, kuriai yra daugiau nei metai, todėl atsakas turėtų būti lygiai toks pats. Praėjusiais metais vykusią valdžios komunikaciją pavadinčiau mėgėjiška“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas.
Pasak jo, didžiausią dėmesį šiandien reikėtų skirti lenkiškai ir rusiškai kalbantiems Lietuvos piliečiams – juos pasiekia daug dezinformacijos.
„Dalis lenkiškai ir rusiškai kalbanti populiacija gyvena „Sputnik V“ informaciniame lauke ir kategoriškai nenori skiepytis vakarietiškomis vakcinomis. Ir mes nuo jų bėgame. Šiandien reikia greitos kampanijos šiems žmonėms, reikia juos grąžinti į mūsų informacinį lauką“, – tikino komunikacijos ekspertas P. Tamulionis.