Laidos vedėjas Arūnas Milašius diskusiją pradėjo nuo to, kad Vakarų medienos grupė jau 22 metus dirba su „IKEA“, S. Paulauskas patvirtino, kad tai pagrindinis pajamų šaltinis. Vis tik A. Milašius pastebėjo, kad naujoji gamykla Akmenėje gamins ne „IKEA“ korporacijai, tad S. Paulauskas paaiškino gamyklos ambicijas.
Jis sakė, kad tokios gamyklos, kaip ši Akmenėje, nesuplanuojamos per vieną dieną ir jo tikslas – konkuruoti ne su Lietuvos, o su užsienio gamintojais.
„Vien tik įrangai pagaminti prireikia pusantrų metų. Dirbdami su „IKEA“ 22 metus ir aš, ir kolektyvas sukaupėme tam tikras technologines kompetencijas. Viena didžiausių mūsų stiprybių yra technologijų žinojimas ir gebėjimas pastatyti gamyklas „iki raktų“, kurios užtikrina aukščiausio lygio konkurenciją su bet kuo – su skandinavais, vokiečiais, lenkais. Mes nekonkuruojame savo sprendimuose su Lietuvos gamintojais. Mes kaip šalis konkuruojame su kitais kraštais.“
Anot A. Milašiaus, nauja gamykla kelia aistrų – „žalieji“ piktinasi, kad mūsų visi miškai bus supjaustyti į drožles, kitas įdomus faktas – gamyklą VMG stato kartu su NT vystytoju Arvydu Avuliu. Tai žmogus, anot laidos vedėjo, garsėjantis labai griežtu požiūriu į pinigus ir verslo valdymą.
Grupės akcininkas aiškino, kaip „Hanner“ valdybos pirmininkas prisidėjo prie projekto:
„Kaip atsirado ponas Avulis? Prasidėjus karui visi buvo dideliame išgąstyje, 2021 metais bankai žadėjo finansuoti projektus, bet 2022 metais viskas pasikeitė. Tiesiog bankai neduoda pinigų. Projekto vertė 100 milijonų. Projekto pradžia buvo tokia, kad 30 proc. nuosavos lėšos, o 70 proc. banko. O dabar iš 100 milijonų – 46 milijonai iš banko. Ir mes džiaugiamės, kad jie pagaliau apsisprendė, patikėjo projektu ir suteikė tą kreditą. Kalbinau daug žmonių, kurie galėtų investuoti, kuriuos pažįstu, nes Lietuva nėra labai didelis kraštas. Bet tai didelis pramoninis projektas, medžiaga neaiški technologiškai, didelės rizikos, tai šioje vietoje Arvydas Avulis parodė didelę drąsą ir patikėjo projektu.“
Gelžbetonį keis kompozicinė mediena
S. Paulauskas aiškino, kad gamykla užtikrins žaliosios statybos medžiagas, Lietuvai ir eksportui į užsienį. Jos bus skirtos tiek baldų, tiek statybų pramonei.
„Pagal Europos žaliąjį kursą ki 2026 metų pastatas turės būti CO2 atžvilgiu neutralus. Tai kas gali pakeisti gelžbetonį ir metalą? Kompozicinė mediena. Dar kartą kartoju – tai nėra mediena, tai kompozicinė mediena. Ji specialiais technologiniais procesais pagaminta taip, kad atitinka gelžbetonio fizines ir mechanines savybes. Tai ši gamykla užtikrins tvarią žaliąją statybą“, - laidoje kalbėjo verslininkas.
Anot jo, jei ne nauja gamykla, žaliavas būtume importavę iš skandinavų ir vokiečių.
„Kartais tarsi tyčia bandoma klaidinti, kad dabar visi viską statys tik iš medžio ir kirs šventas Lietuvos girias. Taip nėra. Esmė ta, kad ten, kur galime pakeisti atsinaujinančiomis medžiagomis metalą ir gelžbetonį, ir pastatą padaryti klimatui neutralų, tą ir reikės daryti, nes tokie Europos Sąjungos reikalavimai. Be tokių gamyklų kaip ši galėjome tą padaryti - galėjome įsivežti žaliavą, reikiamus komponentus iš skandinavų ir vokiečių, čia juos sukalti ir vėl juos išvežti. Mes turime sukurti aukštos pridėtinės vertės produktą, iš kurios gamins mažos ir didelės įmonės, bus daroma masinė pastatų renovacija“, - kalbėjo S. Paulauskas.
Lietuva – trečia pasaulyje pagal pardavimus „IKEA“ tinklui
Jis tikino, kad tai – perversmas industrijoje ir prisiminė, anot jo, analogišką situaciją, kai perversmas įvyko baldų pramonėje.
„2000-aisiais metais, kai į Lietuvą atvažiavo „IKEA“ prezidentas, jis parodė galimybę, kaip mes galėtume veikti baldų sektoriuje konkurencingai. Jis asmeniškai pasidalijo su manimi, kokius „know how“ (praktines patirtis - Delfi) perdavė slovakams ir lenkams. Ir kokiais 2004 metais Lietuvos baldų pramonės eksportas buvo maždaug 350 milijonų. Ir tada jis sako, kad jeigu Lietuva pastatys bazinę gamyklą, čia kalbu apie Kazlų Rūdą, kurioje bus pagaminamas modernus plokštynas, konstrukcinė medžiaga iš lietuviškos žaliavos, tada įmonės užsitikrins žaliavą baldų gamybai, tada mes jums suformuosime užsakymus į priekį ir jūs galėsite plėstis ir parduoti. Tai Lietuva tapo viena iš moderniausių baldų gamintojų Europoje. Net pagal savo pardavimų apimtis „IKEA“ tinklui Lietuva yra trečia pasaulyje po Kinijos ir Lenkijos. Tik po Lietuvos eina Vokietija, Švedija ir t.t. Šiuo metu tas pardavimas šiame sektoriuje yra 2,7 milijardo eurų už praėjusius metus.
Anot S. Paulausko, remiantis pamoka, kurią davė „IKEA“, dabar Lietuva turi galimybę tapti žaliųjų klimatui neutralių statinių ekportuotoja į pasaulį, į bet kurias šalis, net atstatant ir renovuojant Ukrainą.
Ar užteks Lietuvos miškų?
A. Milašius laidoje sakė, kad „žalieji“ skundžiasi, jog Lietuvoje neliks miško. S. Paulauskas pasitikslino, kas yra tie „žalieji“ Lietuvoje.
„Organizacijos, miško mylėtojai. Tikiu, kad jie turi kompetencijos taip kalbėdami“, - patikslino laidos vedėjas.
„O aš netikiu“, - miško mylėtojų kompetencija suabejojo laidos svečias. „Jei aš turiu kompetenciją, su jumis ja ir dalinuosi viešai. Jeigu mes pasiduosime pseudo gatvės politikavimui, tai vieną gražią dieną tie patys „žalieji“ ar „agrožalieji“ uždraus arti laukus, sėti kviečius, ūkininkauti. Mes iš kartos į kartą kūrėme ir pripažįstame tvarią ūkininkavimo sistemą – žemės ūkyje, miške. Tai kodėl staiga yra nuvertinamas tiek metų po Nepriklausomybės kurtas ūkininkavimas miške? Staiga kažkokie entuziastai sako, kad viskas yra blogai, viskas yra ne taip. Ir niekas iš jų nebando išklausyti, ką kalba mokslininkai, o tiki, ką šaukia gatvės šūkautojai. Tai klausimas, kam jie atstovauja? Gal Kremliui?“, - svarstė S. Paulauskas.
„Gal visuomenę, kad galėtum sau pagrybauti“, - paprastesnę išvadą apie miško mylėtojus pasiūlė laidos vedėjas.
Savo nuomonę S. Paulauskas laidoje gynė toliau – anot jo, be visų kitų funkcijų, kurias turi miškas, ūkininkavimas – viena seniausių ir svarbiausių.
„Ekosistema, kurią mes turime miške, iš principo turi kokias kelias pagrindines funkcijas – pramoginę, edukacinę, dar kitas, su tuo nesiginčiju. Bet miškas yra gyvas organizmas. Įsivaizduokite, kad jei darysime, kaip nori „pseudožalieji“, neužsiimsime ūkininkavimu miškuose, tai lygiai po 20 metų miškas taps pelkynais ir raistynais. Jūs buvote vaismedžių sode? Kodėl kartas nuo karto jį reikia genėti, retinti, prižiūrėti? Mes norime gauti iš tos savo ekosistemos vaisius“, - kalbėjo S. Paulauskas.
Visą diskusiją žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“.