Nuo 2022 m. pradžios „Volfas Engelman“ taps vieninteliais „Inbev“ gaminamo alaus „Corona“ pardavėjais Lietuvoje. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus M. Horbačausko, tai didelis žingsnis jų įmonei. Nors šio prekės ženklo alumi mūsų šalyje buvo prekiaujama ir anksčiau, tačiau dėl nedidelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkos, „Inbev“ neturėjo aiškios pardavimų strategijos regione. Tokį aiškumą ir prekės ženklo vystymą turėtų garantuoti pasiektas susitarimas su „Volfas Engelman“.
Delfi TV studijoje viešėjęs M. Horbačauskas sako, kad „Inbev“ tikėjimas jo vadovaujama įmone yra ilgalaikis, susijęs su prekės ženklo augimu. Pasak pašnekovo, „Volfas Engelman“ yra stiprūs dirbdami su vietiniais prekių ženklais. Todėl, kad būtų dar patrauklesni klientams ir vartotojams, siekė dirbti ir su tarptautiniais partneriais.
„Smagu, kad po kelerius metus trukusių derybų ir vizijų dėliojimo mums pavyko pasiekti susitarimą. „Corona“ labai stiprus prekinis ženklas. Lietuvos vartotojai keliaudami po pasaulį mato tarptautinius prekių ženklus ir grįžę čia nori to paties. Todėl iš vienos pusės, alus „Corona“ konkuruojantis produktas, o iš kitos pusės – papildantis, kadangi tiems, kas norėjo tarptautinių prekės ženklų, mes neturėjome ką pasiūlyti“, – teigia pašnekovas.
Tikslas – dar labiau plėstis
Lietuvos pirkėjai yra gana lojalūs mūsų šalyje pagamintai produkcijai. Todėl Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kokią finansinę naudą bendradarbiavimas su didžiausiu alaus gamintoju pasaulyje atneš „Volfas Engelman“ įmonei, M. Horbačauskas sako, kad nors susitarimas nesudaro labai didelės verslo dalies, tačiau bus finansiškai naudingas.
„Svarbiausia pozicijų, kuriose buvome santykinai silpnesni, stiprinimas. Tai strateginis žingsnis, kuris naudą atneš ilgainiui“, – sako pašnekovas.
„Volfas Engelman“ generalinis direktorius kalba, kad įmonė turi planų platinti ir daugiau užsienio prekių ženklų:
„Pasaulyje gamintojas turi 250 alaus rūšių su įvairiais porūšiais. Natūralu, kad yra įvairių galimybių plėstis. Stebėsime, kaip ateityje mums seksis su šiuo prekės ženklu. Didele dalimi tai priklauso nuo vartotojų. Matome, kad importuojamų prekių ženklų dalis rinkoje didėja. Jeigu anksčiau ji siekė 2–3 proc., tai paskutiniu metu išaugo iki 5–6 proc. Nors tai dar gana nedidelė verslo dalis, tačiau pelninga.
Delfi TV laidos svečias pasakoja, kad derybos su „Inbev“ prasidėjo dar prieš COVID-19 pandemiją, o vėliau, 95 proc. susitikimų vyko nuotoliniu būdu. Derybų metu „Volfas Engelman“ turėjo įrodyti, kad sugebės Lietuvoje parduoti daugiau „Inbev“ produkcijos nei iki šiol“.
„Iš tikrųjų, vieni kitus puikiai žinome. Visada galime susirasti rinkos duomenų, todėl nėra taip, kad kažkas atėjęs į rinką nežinotų, kas yra jos žaidėjai ir ką jie sugeba. Panašu, kad susitarimą nulėmė ne tik mūsų prekybinės organizacijos didumas, bet ir strateginis požiūris. Tai, kad priklausome „Olvi“ grupei, užtikrina tam tikrą stabilumą ir galimybę bendradarbiauti platesniame regione“, – dėsto pašnekovas.
Kainos kils dėl objektyvių priežasčių
Delfi TV laidos vedėjai paklausus, ar buvo atsižvelgta į pandemijos metu sklandžiusius pokštus, susijusius su alumi „Corona“, ir pasirodžiusią informaciją apie trumpam laikui smukusius šio prekės ženklo pardavimus, M. Horbačauskas sako, kad aludariai visada reaguoja į tokias pasaulines tendencijas.
„Pandemijos pradžioje alaus „Corona“ gamykla Meksikoje netgi buvo pristabdžiusi veiklą dėl sulėtėjusių pardavimų. Bet kaip nebūtų keista, po maždaug pusmečio, pardavimai dideliais kiekiais pradėjo augti ir šiuo metu yra apie 30 proc. didesni nei prieš pandemiją. Tai savotiškas fenomenas, kad prekės ženklo pavadinimo sutapimas lėmė ne neigiamą, bet teigiamą postūmį,“ – svarsto laidos „Verslo požiūris“ svečias.
Kalbėdamas apie produktų kainų pokyčius, N. Horbačauskas teigia, kad jie vyksta ne dėl prekės ženklo platintojo pasikeitimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių: „Šiuo metu viskas brangsta, ypač transportavimas. Tiekimo grandinė yra sutrūkinėjusi. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje didės alkoholio akcizas“.
Nesitiki didelių pokyčių
Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlomoms lankstesnėms alkoholio pardavimo ir reklamos sąlygoms.
Delfi TV eteryje viešėjęs M. Horbačauskas sako, kad kaip socialiai atsakingos įmonės vadovas, palaiko alkoholio vartojimo kultūrą. Tačiau, pašnekovo nuomone, daugelis prieš keletą metų priimtų ribojimų, skirtų kovoti su nesaikingu alkoholio vartojimu, buvo netikslingi.
„Kalbėdami apie alkoholio reklamos draudimą, prieinamumo mažinimą ar amžiaus ribojimą, galime atsiminti ne tokį seną sovietmečio pavyzdį. Tuo metu alkoholio prieinamumas buvo prastas, reklamos visiškai nebuvo, o vartoti alkoholį buvo leidžiama nuo 21 m. Nepaisant to, žmonės gėrė labai nesaikingai.
Įvesti draudimai nėra tokie, kurie leistų išspręsti problemas. Tai daugiau tam tikras politikų noras pasirodyti, jog kažką padarė. Galbūt geriau žmones šviesti. Nemanau, kad vartotojai negali susiprasti, kaip jiems elgtis, o tų, kurie turi problemų su alkoholiu, draudimai nepalietė“, – mintis dėsto „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
Alkoholio įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Seimas, tačiau M. Horbačauskas teigia nesitikintis didelių pasikeitimų. Pasak pašnekovo, galbūt jie padės pripažinti, kad žmonės yra sąmoningi ir draudimai nėra būtini. „Prailgėjus alkoholio prekybos laikui žmonėms nereikės laikyti didesnių jo atsargų namuose. Galbūt vartotojai mažiau važinės į užsienį pirkti alkoholį dideliais kiekiais. Jaunesnio amžiaus žmonės, kurie norėjo ir galėjo, turbūt surasdavo būdų, kaip alkoholį įsigyti. Užtenka nuvažiuoti į Latviją, kur viskas legalu. Sąmoningiems žmonėms ženklaus poveikio nebus.“
Draudimų poveikis ribotas
Laidos „Verslo požiūris“ svečias pasakoja, kad Lietuva patenka tarp šešių labiausiai alkoholio vartojimą ribojančių pasaulio šalių, o kitos penkios ko gero yra musulmoniškos valstybės. Daugumoje kitų Europos šalių alkoholį leidžiama vartoti nuo 18 m., o Vokietijoje netgi nuo 16 m. M. Horbačauskas taip pat pažymi, kad tendencija vartoti silpnesnius ar nealkoholinius gėrimus buvo pastebima jau prieš įvestus alkoholio vartojimo draudimus, o reklamos ribojimai tik šiek tiek padidino šį augimą.
„Volfas Engelman“ vadovas „Delfi TV“ eteryje kalba, kad verslas siekia, jog valdžios sprendimai nesužlugdytų veiklos, todėl bet kokiu atveju prie pokyčių prisitaikys. Jis taip pat pažymi, kad nors įvesti ribojimai ir turėjo tam tikros įtakos, tačiau mano, kad situacija nebuvo tokia prasta, kaip buvo rodoma prieš draudimus, o pasikeitimai nėra tokie drastiški.
„Tikrai sumažėjo Lietuvoje legaliai pagaminto ir parduoto alkoholio kiekis. Tačiau pamirštame statistiką, kad ženkliai išaugo alkoholio pardavimai pasienyje su Lenkija, Latvija, vynas dideliais kiekiais parsisiunčiamas iš Portugalijos ir Prancūzijos. Tai labiau statistiniai žaidimai“, – sako M. Horbačauskas.