Atspindi tvaraus miesto viziją
Kalbėdamas apie tvarų Vilniaus augimą ir naujo projekto Lvovo gatvėje vystymą, Alvydas Žabolis sako, kad istoriškai miestas yra vienas didžiausių žmonių socialinių išradimų, paskatinusių amatų, inžinerijos, mokslo ir kitų sričių progresą. Visgi, jo teigimu, dar prieš šimtmetį miestai buvo gerokai jaukesni, nes gyventojai dirbo, pramogavo ir gyveno toje pačioje vietoje.
„XX a. miestai pradėti statyti specializuotais mikrorajonais – buvo miegamoji, darbo ar kultūrinė dalys. Todėl miestai pasidarė nelabai jaukūs, nes žmonėms reikia toli važiuoti iš miegamųjų rajonų, sugaišti daug laiko, o vakarais gatvės, kuriose stovi biurai, tampa tuščios ir nejaukios. Su pandemija visame pasaulyje atsirado idėjų, kurias pasigavo ir Vilnius, kad miestas turi būti lėtesnis ir tvaresnis. Todėl plėtojant Lvovo gatvę taip pat norisi pasiekti tokį efektą, kad žmonės gyventų, dirbtų ir linksmintųsi toje pačioje aplinkoje“, – kalba „Delfi TV“ svečias.
Pasak jo, tam, kad miestiečiai gyventų patogiai, nebūtina, jog jie persikeltų į miesto centrą. Pašnekovo teigimu, šiandien stebime daug pokyčių. Pavyzdžiui, įprastas parduotuves keičia internetinės. Todėl mažėja prekybinių plotų poreikis, o tai reiškia, kad jie turės būti pritaikyti naujai funkcijai – biurams, restoranams ar kultūrinėms veikloms.
„Labai gražiai atrodo Paupio projektas Vilniuje, kuriame žmonės ir gyvena, ir dirba. Taip pat ten yra turgus, restoranai ir kino teatras. Tai pavyzdys, kaip plėtojasi atskiras miesto rajonas. Manau, kad tokios tendencijos nenustos plėstis ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tai yra ateitis ir tvarumas“, – „Verslo požiūryje“ pažymi „Releven“ valdybos narys.
Pasikeitę miestiečių lūkesčiai
Pasakodamas apie Lvovo gatvės viziją, A. Žabolis teigia, kad Vilniaus miesto plane numatyta, jog ši teritorija turi būti skirta aukštuminiams pastatams. Jis patikina, kad projektas bus įgyvendinamas atsižvelgiant į aplinkinių namų gyventojus ir Vilniaus vertybes. Šiam tikslui įkurta ir Lvovo gatvės plėtotojų asociacija.
„Vilniuje jau tapo norma, kad pastatai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir gražūs. Tam, kad Lvovo gatvė būtų patraukli tiek verslo įmonėms, tiek gyventojams, susikūrė ir asociacija, kurią sudaro projektus Lvovo gatvėje turintys plėtotojai. Jų tikslas – darniai suderinti skirtingas funkcijas skirtinguose pastatuose, kad vyrautų harmonija, patrauklumas ir jaukumas“, – „Delfi TV“ eteryje dėsto investuotojas.
Pasak jo, užtenka iš ūžiančio Vilniaus centro tiltu pereiti į kitą Neries krantinę, kad pastebėtume, kaip ten tylu. „Tačiau žmones traukia įvairovė, galimybė pasirinkti. Todėl vystydami atskirus kvartalus ir rajonus turėtume siekti žmogui reikiamo jaukumo ir patrauklumo, kad kiekvienas pastatas ir Vilniaus kampelis trauktų kaip magnetas dėl emocijos, kurią gyventojas gali patirti“, – priduria A. Žabolis.
Kokia situacija vyrauja NT rinkoje?
„Verslo požiūryje“ prakalbus apie tai, kokia situacija šiuo metu vyrauja NT sektoriuje, verslininkas sako, jog kol kas Vilnius juda gera kryptimi. „Vilniaus gyventojų gerovė vis dar auga ir augs ateityje, o būsto įperkamumas čia lyginant su kitomis Europos sostinėmis vis dar geras. Žinoma, pajutome kainų padidėjimą, bet dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kapitalo trūkumo ar planavimo netobulumo, Vilniuje trūksta vienos ar kitos kategorijos būstų. Ypač trūksta aukštesnės kategorijos būstų, todėl ir jų kainos pakilusios“, – aiškina A. Žabolis.
Jo nuomone, būsto kaina Vilniaus mieste yra pagrįsta ir dėl aukšto miestiečių pragyvenimo lygio. Vieno vilniečio sukuriamas BVP yra didesnis už Europos vidurkį. „Kartais norime, kad gerai uždirbtume ir viskas būtų labai pigu, bet taip nebūna. Manau, kad norime gyventi ne pigiame, bet gerame mieste.
Vilniuje pavojus gali būti toks, kad būstai taps brangūs, bet nelabai kokybiški. Todėl reikia kreipti dėmesį į tai, kad miestas būtų ne tik brangus, bet ir kokybiškas. Žmonės bijo ne brangumo, o prastumo. Juk mūsų piliečiai neemigruoja į pigius miestus, o nori gyventi ten, kur ir gyvenimo kokybė aukšta“, – mintimis dalijasi „Žabolis ir partneriai“ vadovas.
A. Žabolis taip pat papildo, kad šiandien susiklosčiusi geopolitinė situacija gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. „Atsiradus naujai geležinei uždangai, turime naują sieną, per kurią nejudės prekės ir žmonės. Tačiau žmonės nori gyventi geresnėje šalyje. Todėl šiais metais matome, kad Vilniuje dėl migracijos sparčiai padidėjo gyventojų skaičius. Žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos čia nori gyventi nuolat. Vilnius kaip magnetas traukia ne tik žemos, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistus“, – sako pašnekovas.
Ekonominė krizė pasikartoti neturėtų
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus apie A. Žaboliaus investicijas į technologijas ir galimus paradimus dėl karo Ukrainoje, jis tikina, kad šiuo metu verslai gali pasinaudoti ir jiems palankiais procesais.
„Dėl geopolitinių sutrikimų gamybos grandinė iš Azijos turi persikelti į Europą. Nauja geležinė uždanga auga ir tarp Kinijos bei JAV, Europos, todėl dideli pasaulio ekonomikos žaidėjai stengiasi užtikrinti, kad visa gamyba būtų sukoncentruota šalyse, kur produktai ir yra vartojami. Dėl kaštų, infrastruktūros ir santykinai vis dar mažiau kvalifikuotos darbo jėgos Centrinė Europa ir Lietuva yra patrauklus regionas. Matysime, kad užsakymai, kurie buvo talpinami Kinijoje, greitai bus talpinami Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Čekijoje ir kitose šalyse“, – teigia investuotojas.
Pasak jo, šiandien šalies įmonės gali išnaudoti ir gynybos pramonėje atsivėrusias perspektyvas: „Prieš kurį laiką investicijas į gynybos pramonę vertinome kaip neetiškas, o dabar jos pripažįstamos kaip tvarios. Susidarė erdvė atsirasti gamybos pramonei arba išaugti įmonėms, kurios gynybos srityje turėjo nedideles apyvartas. Apskritai, investicijos į gynybą turėtų paskatinti ekonomikos augimą, nes atsiranda papildoma paklausa. Tiesa, reikia išspręsti ne tik kvalifikuotos, bet ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą.“
Komentuodamas galimą ekonominį sunkmetį, laidos svečias sako, kad nors krizės yra linkusios pasikartoti, tačiau visada skirtingais veidais. Jis tiki, kad blogiausias scenarijus neišsipildys. „Manau, kad iš didelio juodo debesies bus mažai lietaus. Sukrėtimai nebus labai dideli, nes pandemija išmokė Vyriausybę greitai reaguoti ir keistis. Karas šiuos gebėjimus dar labiau sustiprino. Manau, kad tiek verslo, tiek vyriausybių reakcijos bus greitos ir adekvačios. Nepatogumų bus, bet neturėkime iliuzijų, kad rytoj bus geriau. Geriau buvo vakar“, – „Delfi TV“ studijoje dėsto A. Žabolis.