Vyriausybė kaip pagalbos priemonę pažadėjo 1 milijoną eurų išleisti reklamai žiniasklaidoje per viešinimo konkursus, o prieš pat Kalėdas Seimas pritarė lengvatinio PVM tarifo taikymui elektroninei žiniasklaidai, kuris įsigalios nuo kitų metų. Kaip šiuos metus išgyveno žiniasklaida, ar sulaukė realios pagalbos ir ko tikisi ateinančiais metais – apie tai šioje laidoje diskutavo pašnekovai.
Mažinti atlyginimus ar darbuotojų skaičių prireikė ne visiems
Tiek elektroninę, tiek tradicinę spaudą kuriančių „Verslo žinių“ generalinis direktorius Ugnius Jankauskas tikino, kad nors iš valstybės paramos sulaukta nebuvo, jau šį rudenį įmonė atsistatė ir ne tik sugrąžino aukštesnius atlyginimus, bet ir kompensavo prarastą skirtumą.
„Prasidėjus pirmajai viruso bangai, didžiausias iššūkis buvo reklamos pajamos ir renginiai, kurie buvo sustabdyti. Planavome, kad reklamų ir renginių pajamos kris apie 50 proc., reagavome į situaciją, atleidome dalį darbuotojų, taip pat sutarėme mažintis atlyginimus, jei nepavyktų baigti metų pelningai.
Vis dėlto mums pavyko – šiandien jau galime sakyti, kad baigsime metus pelningai. Tiesa, kolektyvas liko sumažintas“, – teigė U. Jankauskas.
Anot pašnekovo, labiausiai padėkoti reikėtų skaitytojams, kurie gausiau nei įprastai užsisakinėjo leidinių prenumeratas. Visgi, pasak jo, parama iš valstybės padėtų pasiruošti ateinantiems metams.
„Nežiūrime per rožinius akinius ir suprantame, kad daug neapibrėžtumo ir sunku kalbėti apie 2021 m. Elektroninės žiniasklaidos PVM mažinimas būtų puiki priemonė, kuri padėtų lengviau išsilaikyti“, – įsitikinęs U. Jankauskas, kalbėjęs dar prieš PVM lengvatos priėmimo balsavimą Seime.
„Diena Media News“ vadovas Tadas Širvinskas teigė, kad karantinas neprivertė imtis drastiškų priemonių ir buvo siekiama, kad darbuotojai visiškai nenukentėtų, tačiau daugiau nerimo kelia ateinantieji metai.
„Daugeliui verslų, taip pat ir mums, neramu dėl ateinančių metų. Ir nors mes turime stiprų internetinį portalą, tačiau mūsų didžioji pajamų dalis susijusi su spausdintine žiniasklaida, o čia nelabai galime daryti kažkokių pakeitimų – leidinius reikia leisti ir išplatinti, darbuotojų irgi reikia“, – tikino T. Širvinskas.
Pasak jo, iš valstybės gauta parama leido darbuotojus išsiųsti dalinei arba pilnai prastovai, išlaikyti ikikarantininius atlyginimus, taip pat buvo pasinaudota galimybe atidėti mokesčių mokėjimą.
Valstybės parama pasinaudojęs ir naujienų portalo „15min“ bei agentūros „BNS Lietuva“ direktorius Ramūnas Šaučikovas, tikino, kad per pirmąją karantino bangą neprireikė sumažinti darbuotojų skaičiaus – jis net paaugo 7 proc. palyginus su praėjusiais metais.
Du zuikiai vienu šūviu – masinė socialinė reklama ir parama žiniasklaidai
UAB „Media bitės“ generalinis direktorius Tomas Balžekas dabartinę situaciją apibūdino kaip prastą, visgi šiais metais svarbiausia buvo priimti sprendimus neatidėliojant.
„Situacija yra prasta, nes reklamos rinka yra pagrindinis rinkos maitintojas. Nežinia, kaip bus kitais metais – nuo to priklausys, ar tos bendrovės išgyvens, ar ne. Mes visi, kaip verslininkai ir vadovai, padarėme tokių sprendimų, kad galėtume išgyventi ir prisitaikyti prie naujos realybės. Blogiausia – atidėti sprendimus, kurie leidžia tau išgyventi“, – įsitikinęs T. Balžekas.
R. Šaučikovas svarstė, kad parama žiniasklaidai turėtų būti suvokiama kaip švietimo priemonė, nes šiuo metu visuomenė itin poliarizuota dėl informacijos trūkumo.
„Šiuo metu valstybė išleido 500 tūkst. eurų reklamos paramai, tačiau ši suma buvo tokia pati ir įprastais metais. Štai Latvijoje buvo skirta 2 mln. eurų reklamos paramai. Mes pamirštame, kad reklama – vienas informacijos skleidimo būdų“, – teigė „15 min“ vadovas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas iškėlė specifinės paramos žiniasklaidai klausimą – tokia praktika yra taikoma kitose ES valstybėse.
„Priemonės labai generalizuotos – subsidijos įmonėms, individualiai dirbantiems, tačiau neturime paramos specialiai žiniasklaidos priemonėms. O jos galėtų būti įvairios – nuo subsidijų, lengvatinių paskolų iki socialinės reklamos užsakymų, užtikrinant, kad visa medija gautų reikiamą paramą bei ištransliuotų svarbias žinutes per pandemiją“, – kalbėjo Seimo narys.
2018 m. ES priimta direktyva nustatė, kad PVM lengvata gali būti taikoma ne tik popierinei, bet ir elektroninei spaudai. Anot M. Majausko, daugelis ES šalių šia galimybe pasinaudojo, tačiau Lietuva delsė – iki šiol. Pakeitimui Seime pritarta tik gruodžio 22 d., o ji įsigalios nuo sausio 1 d.
„Vis dėlto šios priemonės nėra pakankamos, tad svarstysime papildomus įrankius, kurie padėtų išsilaikyti visoms žiniasklaidos rūšims“, – tikino Seimo narys M. Majauskas.