Šiandien uostas yra pagrindinis generatorius visų logistinių procesų, vykstančių Lietuvoje.
„Geležinkeliai aptarnauja uostą, o ne atvirkščiai, kaip dažnai kalbama. Klaipėdos uoste jaučiamas biriųjų ir skystųjų krovinių mažėjimas ir tam įtakos turėjo geopolitinė situacija. Be abejo, visa tai turi įtakos ir miestui, jame gyvenantiems žmonėms. Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą dokininkų profesija buvo viena geriausių apmokamų specialybių, į kurią dirbti ėjo net aukštąjį inžinerinį išsilavinimą turintys žmonės. Norinčiųjų dirbti krovėjais netrūko, o kai kuriose uosto kompanijose atlyginimai „į rankas“ siekė net 3 tūkstančius eurų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Dokininkų profesija, nors ir nėra laikoma brangiausiai pasaulyje apmokama specialybė, tačiau kurį laiką, kai Klaipėdos uostas išgyveno geriausius savo laikus, birių krovinių mastai buvo dideli, šios profesijos paklausa buvo milžiniška. Pasaulinės ekonomikos pokyčiai taip pat turėjo įtakos dokininkų profesijai. Ekonomikos svyravimai, tarptautinės prekybos pokyčiai ir globalizacija lėmė, kad kai kurie Europos uostai, tame tarpe ir Klaipėdos, susidūrė su mažesniu krovinių srautu, o tai kai kuriose uosto kompanijų srityse sumažino darbo vietų skaičių ir atlyginimus.
Dabar remiantis Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos (LJKKA) duomenimis, lyginant 2022 ir 2024 metus, nepaisant geopolitinės situacijos bendras darbuotojų skaičius LJKKA priklausančiose įmonėse išliko stabilus. Vienose įmonėse stebimas darbuotojų sumažėjimas iki 19%, kitose – augimas iki 26%. Šie pokyčiai daugiausiai susiję su krovinių struktūros ir krovos apimčių pokyčiais.
Svarbu pažymėti, kad vidutinis atlyginimas LJKKA įmonėse per pastaruosius dvejus metus augo daugiau nei 20%, ir šiuo metu siekia daugiau nei 2700 eurų per mėnesį. Tai rodo teigiamą tendenciją ir darbuotojų atlyginimų didėjimą, nepaisant kai kurių įmonių darbuotojų skaičiaus svyravimų.