Kažką mokeisi, bet nelabai ką moki
Elona pasakoja, kad yra iš tų žmonių, kuriems vis reikia pokyčių. Kai planavo, kur studijuoti, buvo įsitikinusi, kad nori studijuoti vadybą, nes tai buvo „ant bangos“, tad buvo pasirinktos verslo vadybos studijos.
„Studijuojant išbandžiau save keliose srityse – nuo apskaitininkės iki darbo kazino. Pabaigusi vadybos studijas supratau, kad kaip ir kažką mokeisi, bet nelabai ką ir moki“, – juokiasi ji.
Po bakalauro studijų nusprendė, kad reikia ir magistro studijų – bus lengviau ieškoti vertingesnio darbo.
„Tuo metu dar nebuvo idėjos keisti sritį – norėjosi bent dalinai išlaikyti nuoseklumą, tad pasirinkau tarptautinės prekybos ir marketingo magistro studijas. Džiaugiuosi šiuo pasirinkimu, nes jų metu supratau, jog gyvenime išmoksi tik tai, ką nori pats išmokti“, – pabrėžia pašnekovė.
Gal galiu daugiau?
Magistro studijų metu Elonai pasitaikė galimybė įsidarbinti Vilniaus universiteto Teisės fakultete administratore.
„Pagalvojau „kodėl gi ne“ – bus patogu suderinti su studijomis ir pinigai tikrai pravers. Taigi pirminis šio ilgo etapo pasirinkimas tikriausiai labiau kilo iš patogumo, nei iš pašaukimo. Iš pradžių dirbau administratore, bet pradėjau „zysti“, jog norisi daugiau veiklų ir kuravau doktorantūros bei papildomąsias studijas kolegijų absolventams. Kiek vėliau įsitraukiau į VU Teisės fakulteto Mokymo centro veiklą“, – savo istorija dalijasi Elona.
Visgi pajuto, kad nori dar daugiau iššūkių, tad 2013 m. nusprendė save išbandyti verslo sektoriuje.
„Vienoje įmonėje pradėjau dirbti eksporto vadybininke. Čia labai džiugino, kad galiu „palaužyti liežuvį“ anglų kalba, taip pat galimybė „savavališkai“ pabraižyti užsakomus specialius biuro baldus. Deja, likusios užduotys buvo mažiau įdomios.
Tuomet netikėtai gavau pasiūlymą grįžti į Vilniaus universiteto centrinę administraciją – darbui su mokymusi visą gyvenimą veiklomis. Vis tik didžioji dalis darbo vyko „popierių“ lygmenyje, o man labai „spirgėjo kažką daryti“. Todėl kita mano stotele tapo VU Matematikos ir informatikos fakultetas, kuriame prasidėjo mano karjera studijų administravimo srityje – per keletą metų tapau Studijų skyriaus vadove. Šioje pozicijoje pavyko išmokti deleguoti darbus ir pasitikėti savo komanda, bet 2019 m. išėjau į motinystės atostogas, kurios užsitęsė beveik 5 metus. Joms einant į pabaigą ėmiau svarstyti, kas man patiktų, ką norėčiau daryti. Bet vis buvo tas jausmas – gal galiu ir sugebu daugiau?“ – atvirai dalijasi Elona.
Paskatino vyro žodžiai
Būtent per motinystės atostogas jai kilo mintis ir noras mokytis „kažko, susijusio su IT“. Nors iš pradžių artima aplinka tai vertino tiesiog kaip įnorį ir nelabai tikėjo, kad šie ieškojimai kažkur nuves.
„IT sritis visada mano gyvenime buvo kažkur šalia – kompiuteris namuose atsirado pirmiau už mobilų telefoną – visada mėgdavau kažką pamaigyti nebijodama, kad galiu sugadinti. Matyt, testavimas buvo kraujyje nuo mažens, tik tai suvokiau bebaigdama savo ketvirtą dešimtį“, – svarsto ji.
Tuomet prasidėjo įvairūs bandymai mokytis per „Udemy“ platformą: Python, HTML, CSS, JavaScript – deja, nieko iki galo užbaigti nepavykdavo – visa tai atrodė gana „sausa“ ir be tikslo.
Po kurio laiko ji išgirdo apie testavimo specializaciją.
„Kai atradau vieną testuotojų kursą, o vyras dar paragino: „bandyk, tau visai tiktų“, tai ir lėmė, kad aš esu čia, kur esu: tai buvo kaip sprigtas – eik ir daryk. Po kursų supratau, kad tokių kaip aš, be patirties IT srityje, yra begalybė ir nusprendžiau, kad reikia nuosekliai ieškoti kažko toliau. Tad kandidatavau ir buvau atrinka į nemokamą „Sourcery“ akademiją. Neslėpsiu, kad galimybė įsidarbinti po šio kurso buvo vienas iš pagrindinių stimulų išbandyti save. Iš kitos pusės, turėjau atsarginį planą grįžti į senąją darbovietę, kas suteikė tam tikro psichologinio saugumo. Bet tikėjau, kad anksčiau ar vėliau pavyks pakeisti savo profesiją ir pereiti į IT sektorių“, – kalba E. Malakauskienė.
Paneigtas ne vienas stereotipas
Anot jos, prieš pasiryžtant mokytis sunkiausia buvo įtikinti save, kad tokiam pokyčiui nėra per vėlu. Komforto zona, jos manymu, yra pavojingas dalykas – žmonės dažnai nori pokyčių gyvenime, bet patys dėl jų nieko nedaro.
Tiesa, pradėjus naują darbą Elona turėjo priimti tai, kad iš studentų ganytojos pati tapo „ganomoji“.
„Dirbant su studijomis man labai patiko, kad manęs klausinėja, žinau daugybę atsakymų ir galiu išspręsti problemas. Naujame darbe aš tapau tas klausiantysis ir iš pradžių erzino, kad tiek visko nežinau, kad nuolat klausinėju. Dėl to labai džiaugiuosi, kad patekau į šaunią komandą, kuri ne sausai atsako į klausimus, bet nuoširdžiai paaiškina, kaip kas veikia ir kas su kuo susiję. Dabar jau galiu pasakyti – puikus jausmas, kai supranti, jog tavo pastangos ir investuotas laikas atsipirko“, – kalba ji.
Šiuo metu Elonos pozicija – jaunesnioji testuoja.
„Pagrindinė mano užduotis – užtikrinti, kad sukurtas naujas sistemos funkcionalumas veiktų taip, kaip suplanuota ir, kad jis nesugriautų to, kas jau veikia. Daugiausiai laiko skiriama reikalavimų analizei, testavimo plano sudarymui ir, žinoma, pačiam testavimui. Mano darbo diena susideda iš bendravimo, mygtukų spaudinėjimo ir atsakymų ieškojimo“, – teigia įmonės „Cognizant“ specialistė.
Be to, dabar moteris pati sau paneigė prieš tai susikurtus stereotipus: „Maniau, kad esu per sena dirbti IT įmonėje. Pasirodo, kad dauguma mano kolegų – visai ne studentai. Taigi, net jeigu tau 40 ir daugiau, IT srityje gali rasti savo vietą po saule.
Kitas stereotipas – IT sritis ne moterims – visuomenėje po truputį blanksta ir matau įkvepiančių pavyzdžių savo aplinkoje. Ir trečia – maniau, kad niekas nenori įdarbinti moters su mažais vaikais – šis stereotipas yra labai gajus, tokių „pagąsdinimų“ girdėjau ir savo aplinkoje. Labai džiaugiuosi, kad tai yra netiesa. Specialiai darbo pokalbio metu neslėpiau fakto apie vaikus, nes man buvo svarbu, kad darbdavys žinotų mano aplinkybes ir iš to išplaukiančius galimus poreikius.“
O šiuo metu, pasak jos, vyksta kalibravimasis tarp motinystės ir naujos karjeros.
„Visi kartais būname pavargę, taigi tenka ieškoti savyje papildomo kibirėlio kantrybės, kai mažieji nori dėmesio. Šiuo metu motinystėje mokausi kantrybės, o darbe – techninių dalykų ir klausytis (nes visada buvau kalbėtoja, o dabar turiu tapti klausytoja) – mokymasis visą gyvenimą vyksta pilnu tempu. Tad žmogui, kuris pasiryžo eiti pokyčių keliu, patarčiau imti ir daryti. O jei nepavyks, tuomet ir galvosi, ką daryti toliau. Svarbiausia – judėti į priekį“, – pataria ji.