5 metus skaičiuojanti Jūrų kadetų mokykla sparčiai auga ir planuoja tapti elitine – čia planuojama ugdyti šalies lyderius

„Pas mus pirmi dvyliktokai, laikysiantys brandos egzaminus, žiūrėsime, koks bus rezultatas. Labai stengiamės jiems padėti. Dalis mokytojų turi tam tikrą baimę - juk pirmieji. Mes ir bijome, ir džiaugiamės. Jie dabar - didžiausias mūsų rūpestis ir iššūkis“, - sako Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos direktorė, istorijos mokytoja Eglė Liaučienė.

„Akropolyje“ vaikščiojome su klasioke ir pamatėme, kad nualpo mergaitė. Mes žinojome, ką reikia daryti. Draugė pakėlė jos galvą, kad nebūtų ant kieto paviršiaus, aš – kojas, aplaistėme vandeniu. Ji atsigavo, buvo iškviesta greitoji pagalba", – pasakojo Jūrų kadetų mokyklos vienuoliktokė Alina Lukaševičiūtė, išmokusi žmogui suteikti pirmąją pagalbą neformaliojo ugdymo pamokose.

Mergaičių – mažuma

Šiemet Klaipėdos jūrų kadetų mokykla pradėjo penktuosius mokslo metus. Pirmaisiais turėjo tik kiek daugiau nei 80 moksleivių, o dabar – jau 229. Visų klasių (mažiausi čia penktokai) turima po dvi, tik vienuoliktokų (12 mokinių) ir dvyliktokų (15 mokinių) po vieną klasę. Kitais mokslo metais jau bus dvi vienuoliktos klasės.

Praėjusiais mokslo metais šią mokymo įstaigą lankė gana daug ukrainiečių vaikų, bet kai atsirado jų mokykla Klaipėdoje, dalis jų perėjo į ją. Pasak direktorės, galimas daiktas, jie susiviliojo tuo, kad ukrainiečių mokykloje vienuolikta klasė yra baigiamoji. Šiuo metu tarp dvyliktokų kadetų yra du ukrainiečiai, kitose klasėse – tik vienas kitas.

Mergaičių – mažuma, kiekvienoje klasėje yra dvi, trys ar keturios.

Mokyklą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Moksleiviai gauna nemokamus pietus, įstaigai suteikiama pavežėjimo paslauga. Uniformomis rūpinasi kadetų tėvai.

Daugelis moksleivių – motyvuoti

Nors mokykla nėra sukarinta, joje privaloma laikytis drausmės, vyksta rikiuotės ir t. t. Pasižymėję moksleiviai už gerą mokymąsi, aktyvią veiklą yra apdovanojami medaliais, kurie įteikiami kasmet rugsėjo 1 d. Šią ceremoniją palaiko mokyklos rėmėjai. Medaliai segami ant paradinės uniformos per šventes, o paprastomis dienomis uniformą puošia juostelės.

Tokia specifinė mokykla, kurioje mokama ir jūrinius mazgus rišti, ir buriuoti, ir išgyventi sudėtingomis sąlygomis, ir kitokių praktinių dalykų, uostamiestyje vienintelė.

„Jauni žmonės ne visada nori rinktis sunkesnę jūrininko ar kariškio dalią. Pas mus, ko gero, yra aktyvesnis profesinis orientavimas nei kitose mokyklose. Mūsų vaikai yra labai susidomėję arba Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, arba Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija“, – sako mokyklos direktorė Eglė Liaučienė.

Šių mokslo metų naujovė – vienuoliktokai ir dvyliktokai kas antrą savaitę eina į pamokas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Prieš mokinių atostogas kadetai buvo nuvykę į Lietuvos karo akademiją, lankėsi ir Seime.

E. Liaučienė džiaugiasi, jog kadetai kviečiami į įvairius miesto renginius. Mokykla labai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos jūrininkų sąjunga. Šiemet kadetai dalyvavo jos organizuotame Dangės ralio festivalyje ir jiems puikiai sekėsi - bendroje įskaitoje užėmė trečią vietą. Šiuo metu moksleiviai ruošiasi Lietuvos kariuomenės dienai, kuri bus minima lapkričio 23 d.

Kiekvieną vasarą baigiantis mokslo metams mokiniams yra organizuojamos stovyklos.

„Praeitais mokslo metais nevykome į pramogų centrą Vinetu kaimą. Patys mokytojai organizavo įvairias veiklas: buvo plaukiama laivu, šaudoma šaudykloje ir t. t. Šiais mokslo metais galbūt atnaujinsime bendradarbiavimą su šauliais. Kol kas dar tik galvojame, su kokio pobūdžio stovykla pabaigsime mokslo metus“, – sakė mokyklos direktorė.

Neformalusis švietimas

Neformaliosios veiklos šioje mokykloje yra privalomos, lankomumas fiksuojamas, moksleiviai būna vertinami. Per vienerius metus mokomasi keturių ar penkių neformalių dalykų, pavyzdžiui, karinio statuto ir karinės rikiuotės pagrindų – žygiavimo, pagarbos Lietuvos simboliams, vėliavos lankstymo ir kt.

Neformaliojo skyriaus vedėjo pareigas eina socialinė pedagogė Inga Tamašauskaitė ir atsargos kapitonas Arvydas Piepalius. Pasak socialinės pedagogės, labiausiai mokyklos vaikams patinka sportas. Didesnieji lanko savigynos užsiėmimus, kuriuos veda sausumos atsargos kapitonas Jurijus Gorbunovas, mažesnieji – graikų ir romėnų imtynes.

Kaip išgyventi mieste, jūroje, dykumoje moko neformaliojo švietimo mokytojas Raimondas Praleika. 9–10 klasėse jau supažindinama su karine taktika ir nacionaliniu saugumu.

Dar yra jūrinė dalis, vaikai supažindinami su laivybos pagrindais. Pvz., viena pamoka būna skirta laivybai, kita – buriavimui. Neformalių pamokų per dieną būna 2–4. Tad per savaitę moksleiviai turi iš viso 9–10 pamokų ir dažniausiai mokykloje užsibūna iki 17 val., išskyrus penktadienius, kai Lietuvos vėliava nuleidžiama 14 val.

Socialinio pedagogo uždavinys – padėti spręsti vaikui kylančias problemas, trukdančias mokslui.

„Turiu ką veikti kaip socialinė pedagogė. Ypač su vaikinais, kuriems būdinga vyriška konkurencija, – sakė I. Tamašauskaitė. – Mes, civilės, dirbdamos šioje mokykloje, turėjome daug ko išmokti ir apie jūreivystę, ir apie karybą. Jūrinių mazgų dar nerišu, bet pravesti rikiuotę turbūt jau mokėčiau".

Prie širdies žemiškoji sritis

Žemguliai, persikraustę iš senos gyvenamosios vietos kitame rajone arčiau Klaipėdos, ieškojo mokyklos mieste ir pasirinko tą, kuri kūrėsi naujai. Kadangi sūnus Titas jau buvo dalyvavęs šaulių stovyklose, neprieštaravo. Šiandien jis dvyliktokas.

„Atėjau į aštuntą klasę. Kadangi mes buvome vyriausi mokiniai, mūsų mokytojai prašydavo prižiūrėti mažiukus“, – prisiminė Titas. Jis planuoja stoti į Lietuvos karo akademiją. Vieną vasarą su Klaipėdos universiteto jachta „Odisėja“ perplaukė Baltijos jūrą.

„Kai plaukėme su “Odisėja„, pirmą parą visiškai nevalgiau, antrą bandžiau, bet... O paskui pykinimas praėjo. Ir prieš tai mes turėjome praktiką, kelioms valandoms išplaukdavome į jūrą. Supimo nebijau, jis nebūtų kliūtis renkantis profesiją, bet man prie širdies labiau žemiškoji sritis“, – sakė vaikinas.

Jis žino, kad metus pasimokius Lietuvos karo akademijoje yra galimybė vėliau tęsti mokslus Lietuvos aukštojoje jūreivystė mokykloje. Galutinio sprendimo, kur stos, dar nepriėmė.

Iš mokykloje dėstomų dalykų jam labiausiai patinka matematika, o iš neformaliojo ugdymo – buriavimas. „Įdomu išmokti valdyti bures, sužinoti, kaip prisijaukinti vėją, kad tave plukdytų“, – kalbėto T. Žemgulis.

Nori būti laivo kapitone

Alina Lukaševičiūtė – vienuoliktokė. Be jos klasėje yra dar dvi merginos. Viena jų žada stoti į Lietuvos karo akademiją, o kita susidomėjo kriminalistika. Alina renkasi laivavedybą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, nes nori būti laivo kapitone. Jai pavyzdys – pirmoji Lietuvoje kapitono diplomą gavusi mergina Milda Miltakytė.

Kadetų mokykloje dar mokosi dvi Alinos sesės ir du broliai. Vyresnioji sesė, kuri dabar dvyliktoje klasėje, ir brolis būdamas penktokas pradėjo pirmi, o po mėnesio, kai jau buvo prasidėję mokslo metai, į tos mokyklos septintą klasę perėjo ir Alina.

Kitais mokslo metais vyriausioji sesė baigs mokyklą, bet ją lankyti pradės jauniausias brolis. Ko gero, nieko stebėtino nėra, nes Alinos mama pati yra baigusi Lietuvos karo akademiją, buvo policininke.

Vienuoliktokė A. Lukaševičiūtė neslepia, kad iš pradžių buvo sunku priprasti prie rikiuočių, papildomų jūreivystės, savigynos, išgyvenimo ir kitų pamokų. „Iš pradžių buvo baisu. Klaipėdoje nieko nepažinojau. Labai bijojau, ar pakelsiu tą krūvį. Bet čia mokytojai labai malonūs, gerai išaiškina užduotis. Pradėjo sektis mokslas, o buvusioje mokykloje jis buvo tiesiog tragedija“, – pasakojo mergina.

Ji priprato ir jau nemažai pasiekė. „Čia už žygį, čia už gerą mokymąsi, čia už pareigų atlikimą, o šitas už bendravimą su kitais, – vardijo mergina rodydama juosteles ant uniformos. – Savigyna patiko, dabar nebijau vaikščioti vakare, nes moku daugelį pratimų. Dabar vietoje jos yra karinė taktika: mokomės karo istorijos, sužinome apie karo laivus. Specialių pamokų metu gauname medicininių žinių, išmokstame gaivinti žmogų, sutvarkyti žaizdą.“

Norai labai skirtingi

Šeštokas Erikas Vaitkus prisipažino, kad iš pradžių nelabai norėjo eiti į tą mokyklą ir manė, kad bus baisiau, nei yra. Dabar jam sekasi gerai – pagal pažangumą yra antras ar trečias mokinys klasėje. Labiausiai patinka savigynos, o sunkiausios matematikos pamokos. Jis lanko šaudymo būrelį, mokosi lipti virve ir rišti jūrinius mazgus. Pasigyrė, kad klasėje geriausiai juos riša.

Erikas nori būti lakūnu, kaip ir jo patėvis. Devintoje klasėje mokosi Eriko sesė Emilija, ketinanti mokytis Lietuvos karo akademijoje.

Septintokė Lukrecija Stonytė sakė, kad šią mokyklą lankyti jai pasiūlė tėtis, nes ji arti namų. „Čia labai smagūs mokytojai. Sunkiausia geografija. Ketinu dirbti kosmetikos srityje. Tai visiškai nesusiję su šita mokykla, bet man norisi, kad visos moterys būtų gražios“, – kalbėjo Lukrecija.

Ji prisipažino, kad iš pradžių buvo labai sunku įgyti tos jūrinės galios, o dabar jau priprato, tad kur kas smagiau. Geriausiai sekasi mokytis anglų kalbos.

Ar taps elitine mokykla?

Prieš įsteigiant uostamiestyje jūrų kadetų mokyklą kalbėta apie tai, kad ji galėtų tapti elitine visos šalies mokykla, kurioje būtų ugdomi šalies lyderiai. Tačiau pirmais mokyklos gyvavimo metais nedarant atrankos į ją pateko nedrausmingi vaikai, kurių atsikratė kitos mokyklos. Pasak direktorės E. Liaučienės, per ketverius metus kai kurie žmonės pakeitė savo nuomonę apie šią švietimo įstaigą, o kiti – ne.

Paklausta, ar jau pamiršta elitinės mokyklos idėja, ji atsakė: „Labai mažais žingsniais, bet einame į tą pusę. Visų pirma, turi būti priimti politiniai sprendimai. Dabartinė tarptautinė situacija rodo, kad turi būti ir pilietinis, ir patriotinis, ir kadetinis ugdymas. Šiemet buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė visų Lietuvos mokyklų, kuriose vyksta kadetų ugdymas, bendrą programą. Šiuo metu ji svarstoma. Tikimės, kad nuo kitos rugsėjo 1 d. visos mokyklos jau turės patvirtintą bendrą kadetų ugdymo programą.“

Pasiteiravus, ar reikėtų vaikus į šią specifinę mokyklą vis dėlto atrinkti, E. Liaučienė atsakė: „Šiais mokslo metais mes nebedarėme penktokų atrankos. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai, žiūrėsime. Jų priėmėme labai panašiai kaip ir praėjusiais mokslo metais. Šiais metais turime dvi klases po 18 mokinių. Žinoma, norėtųsi, kad jų būtų daugiau. Kai kuriuos moksleivius ir jų tėvelius gąsdina ilgesnė diena mokykloje.“