Tikimasi, kad ši iniciatyva ne tik pagerins darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, bet ir padės spręsti vieną rimčiausių šalies problemų – demografinę krizę.
Mokslininkai jau kelis dešimtmečius analizuoja, kiek dienų per savaitę žmogus turėtų dirbti, kad išliktų maksimaliai produktyvus ir sveikas. Vis dažniau jie prieina prie išvados, kad gyvenimo paskyrimas tik darbui yra klaidingas pasirinkimas.
Keturių darbo dienų savaitė: eksperimentų rezultatai
Eksperimentai su keturių darbo dienų savaite jau įrodė, kad toks darbo modelis naudingas tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Vienas sėkmingiausių eksperimentų vyko Jungtinėje Karalystėje nuo 2022 m. birželio iki gruodžio. Jame dalyvavo daugiau nei 60 įmonių ir beveik 3000 darbuotojų, kurie sutiko dirbti tik 80 proc. įprastų valandų, išlaikydami tą pačią algą, bet atlikdami 100 proc. užduočių.
Rezultatai:
• 71 proc. dalyvių nurodė, kad sumažėjo perdegimo simptomų.
• 39 proc. pranešė apie mažesnį stresą.
• Dienų, kai darbuotojas nedirbdavo dėl ligos sumažėjo 65 proc., o darbuotojų kaita sumažėjo 57 proc.
• 60 proc. darbuotojų teigė, kad lengviau suderina darbą su asmeniniu gyvenimu, atrado daugiau laiko sau ir šeimai.
Eksperimento metu:
• Vyrai 27 proc. daugiau laiko praleido su vaikais, moterys – 13 proc.
• Papildoma laisva diena leido sumažinti išlaidas vaikų priežiūrai ar daugiau dėmesio skirti šeimos reikalams.
• Neturintys vaikų papildomą dieną skyrė hobiams, savanoriavimui ar bendravimui su artimaisiais.
Nauda įmonėms ir aplinkai
Eksperimento nauda pasireiškė ir įmonėms:
• Darbuotojai pradėjo efektyviau valdyti laiką, trumpinti nereikalingus susitikimus ir naudoti produktyvumą didinančias technologijas.
• Sumažėjo kelionių automobiliu – viena įmonė fiksavo 21 proc. mažiau kelionių dėl sumažėjusio susitikimų poreikio.
• Kai kurie darbuotojai laisvą dieną skyrė savanoriškai veiklai.
Eksperimentas įkvėpė įmones tęsti šią praktiką:
92 proc. dalyvių norėjo išlaikyti keturių dienų savaitę, o 18 įmonių oficialiai ją įdiegė.
Darbo ypatumai Japonijoje
2025 m. balandį Tokijuje keturių darbo dienų savaitė bus testuojama tarp savivaldybės tarnautojų. Šis projektas siekia ne tik pagerinti darbo ir gyvenimo balansą, bet ir spręsti žemą gimstamumą, kuris yra viena opiausių Japonijos problemų. Demografinė situacija Japonijoje:
• Gimstamumas mažėja jau aštuonerius metus iš eilės. 2023 m. gimė tik 758 631 vaikas, kas yra labai mažai šaliai su 124 mln. gyventojų.
• 10 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 80 metų.
Iniciatyvos detalės:
• Keturių dienų savaitė suteiks daugiau laiko šeimai ir leis moterims lengviau derinti karjerą bei motinystę.
• Papildomos priemonės: vaikų darželių prieinamumo didinimas ir programų, pavyzdžiui, kiaušialąsčių šaldymo, finansavimas.
Japonijoje vis dar vyrauja požiūris, kad ilgos darbo valandos yra pagarbos ženklas. Tačiau demografinė krizė verčia ieškoti lankstesnių sprendimų. Keturių dienų savaitė – dalis platesnės strategijos, skirtos šeimų paramai ir darbo jėgos trūkumo mažinimui.