Greitai pajuto, kad sritis ne jo
Linas norėjo būti architektu nuo pat mokyklos – vieną kartą pamatęs architektūrinius brėžinius suprato, kad reikia pradėti mokytis piešti. Kadangi jam tai pavyko – kelionė į šią profesiją prasidėjo.
„Tais metais, kai stojau į architektūrą, įstoti nepavyko, pasirinkau statybos inžineriją su architektūros specializacija. Po trečio kurso atlikau praktiką vienoje įmonėje ir baigus mokslus ji mane priėmė į komandą. Dirbau su detaliaisiais planais (teritorijų planavimas) ir daugiabučių projektais. Po beveik dvejų metų perėjau į kitą įmonę, kur dirbau su vienbučiais/ dvibučiais pastatais“, – dalijasi jis.
Tikslaus momento, kada pajuto, kad nebenori dirbti šioje profesijoje, jis išskirti negali – tai nulėmė priežasčių kompleksiškumas.
„Viskas, matyt, susidėliojo vienu metu. Norėjau ir daugiau atsakomybės, ir didesnio atlyginimo, tačiau rinkoje tokių darbų nebuvo. Tuo metu atrodė, jei noriu daugiau, reikia dirbti sau – kas tuo metu atrodė ne man. Be to, brolis persikvalifikavo į IT, tad mačiau vidinę virtuvę ir kultūrą iš jo perspektyvos. Deja, statybų sektorius, kuriame sukausi, Lietuvoje nėra matęs užsienio darbo kultūros ir jame daug negatyvo. Matyt, nestebina, kad žinau bent 6–8 architektus/ statybos inžinierius, kurie persikvalifikavo“, – teigia pašnekovas.
Planas – mokytis savarankiškai
Lino aplinka pokyčius priėmė įvairiai – brolis, kuris jau perėjo šią sritį, džiaugėsi pasirinkimu, tačiau kai kurie priėmė gan skeptiškai.
„Kai kurie draugai pradėjo kalbėti, kad dabar visi programuoja ir kritiškai žiūrėjo, kaip perprasiu šią sritį. Nebekreipiau dėmesio – pamažu ėjau savo keliu ir persikvalifikavau. Tai buvo mano sąmoningas sprendimas, o žmonės, kurie nepalaikė, nebe draugai“, – dalijasi IT specialistas.
Lino planas buvo perprasti IT pasaulį savarankiškai, praeiti kokį programavimo kursą dėl ryšių užmezgimo ir įsidarbinti jaunesniojo specialisto pareigose.
„Tačiau planas pasikeitė proceso eigoje – nors iš pradžių mokiausi savarankiškai, bet po kiek laiko užmačiau IT akademijos reklamą vienoje iš tech mugių, pabendravau su būsimais kolegomis, sužinojau, ko man trūksta, ir po metų į ją įstojau. Sėkmingai baigęs buvau pakviestas dirbti. Tiesa, visų mokslų metu, kurie truko apie vienerius metus, dirbau, tai kėliausi apie penktą ryto ir mokiausi. Žinoma, savaitgaliai ir atostogų dienos taip pat buvo skirti mokymuisi. Buvau pasirinkęs Front-End programavimą, kadangi jaučiau, kad galėsiu įveiklinti įgūdžius iš architektūros srities: meninius įgūdžius, vartotojo patirtį (UX yra labai panašus į funkcinį planavimą pastatuose), bendravimą su klientu. Dabar jau galiu pasakyti – nuojauta neapgavo“, – kalba L. Paulauskas.
Bandyti ir dar kartą bandyti
Sunkiausia, pasak pašnekovo, buvo pradėti – skaityti straipsnį, žiūrėti kursus, spręsti problemą ir t.t.
„Ką daryčiau kitaip? Gal būčiau anksčiau pradėjęs mokytis, labiau klausęs interneto ir akademijos mentorių. Vienintelė baimė buvo sėkmės baimė. Kai būna nesėkmė, tu žinai, ką daryti – bandyti iš naujo, kai pasiseka, – nieko nežinai“, – sako.
IT specialisto teigimu, šioje srityje jis mato daug perspektyvų, nors dar tik kelio pradžia – dabartinėje įmonėje jis dirba apie pusantrų metų.
„Kaip ir neturėjau stereotipų. Ateidamas į naują sritį ar bendruomenę mėgstu apsimesti kvaileliu ir viską priimti taip, kaip yra. Tada nei nuostabų, nei nusivylimų nebūna – tiesiog atvira širdimi ir protu mokausi bei bandau priimti naują aplinką“, – dalijasi pašnekovas.
O tiems, kurie vis dar bijo išbandyti naują kelią, jis pataria tiesiog bandyti.
„Pavyzdžiui, pradėti kursą ir tiesiog daryti nesigilinant į detales, nesistengiant viską suprasti ir nuklysti nuo kurso. Jei kažkas kartojasi, priimti kaip tiesą ir nesiginčyti. Pavyzdžiui, jei perskaitai 10 atsakymų internete į klausimą kaip persikvalifikuoti ir ką mokytis, o visuose yra paminėtas git’as (kodo versijavimo sistema), tai tą ir reikėtų mokytis. Mokytis ten, kur yra bendruomenė, ir gali paprašyti kodo peržiūrų ir patarimų – taip mokytis pavyks greičiausiai. Pavyzdžiui, Free Code Camp turi savo forumą, kur tavo mažus projektėlius pakomentuoja; The Odin Project turi savo Discord serverį, kur taip pat galima sulaukti pagalbos iš kartu besimokinančių ir jau persikvalifikavusių; Front End Mentor turi savo Slack bendravimo programą, kuriame bendraujama ir jie turi peer-to-peer peržiūrą – tai yra, sutariate su kitu mokiniu, kad peržiūrėsite vienas kito kodą. Nemokamų galimybių pajausti, ar ši sritis – tau, apstu. Kas belieka? Pradėti!“, – motyvuoja L. Paulauskas.
