Ar prisimenate, koks buvo jūsų pirmasis darbas?
Pirmasis mano darbas buvo praktika sekretorės pozicijoje, tuomet – vadybininkės pareigos logistikos įmonėje. Dažnas nustemba, kai pasakau, jog vienas mano pomėgių, vos nevirtęs darbu ar net verslu – siuvimas. Buvo metas, kai planavau papildomai mokytis konstruoti drabužius, vėliau – atidaryti siuvimo studiją. Visgi, pasirinkus karjerą tarptautinėse įmonėse, šiuos planus teko atidėti, galiausiai siuvimo veikla liko antrame plane. Norėčiau rasti daugiau laiko sėsti prie siuvimo mašinos. Aš esu rezultatų žmogus, o siuvimas man patinka tuo, jog atneša labai apčiuopiamą rezultatą.
Dešimtmetį dirbote „Alma littera“ grupėje, vadovavote jai priklausiusiai bendrovei „Šviesa“, prieš tai dirbote „Cargill“, kitose įmonėse. Kuo šios patirtys panašios ir kuo skiriasi nuo darbo „Ecoservice“? Kokias svarbiausias pamokas kaip vadovė išmokote?
Dar karjeros pradžioje nusprendžiau, kad noriu dirbti didelėse tarptautinėse bendrovėse – viena iš tokių buvo JAV žemės ūkio ir maisto sektoriuje veikianti gigantė „Cargill“. Vėliau gavau galimybę savo sukauptą patirtį perduoti lietuviško kapitalo bendrovėms. „Alma littera“ grupėje diegėme atsakomybės už rezultatą principą, kad kiekviena leidžiama knyga kaip atskiras produktas turėtų savo šeimininką, kuris prisiimtų atsakomybę už galutinį rezultatą ir mokytųsi tiek iš savo sėkmių, tiek iš nesėkmių.
Šį principą sėkmingai pritaikiau ir „Ecoservice“ – atliekų surinkimo, rūšiavimo, tekstilės surinkimo, aplinkos priežiūros ir sanitarines paslaugas teikiančių departamentų vadovai dalį atsakomybės ir sprendimų priėmimo laisvės perduoda žemesnėms grandims, visas šis procesas sekamas iki rezultato. Kad tokia sistema veikia, jau ne kartą įsitikinau – ji atneša nuostabių rezultatų.
Ar komandoms suteikta laisvė veikti ir priimti sprendimus savarankiškai, reiškia ir daugiau įtampos vadovui?
Žinoma, kartu su tokiu darbuotojų įgalinimu ateina ir atsakomybė tiek pačiai komandai, tiek vadovui. Darbuotojas pats turi nuspręsti, kaip darbą būtų galima atlikti geriausiai. Tokia vadybos koncepcija turi ir šalutinį rezultatą – pradžioje yra didesnė klaidų tikimybė, todėl kartu reikia turėti ir kantrybės bei tam tikros tolerancijos klaidoms. Tikiu, jog darbuotojams reikia leisti mokytis iš savo klaidų, kad vėliau tos pamokos virstų gerais rezultatais.
Mano vertinimu, pradžioje svarbu kiek nuleisti savo lūkesčių ir reikalavimų kartelę. Be abejo, visi manome, jog mes patys viską padarytume geriausiai, tačiau, tik perleidus laisvę ir atsakomybę, darbuotojai auga, o vadovui reikia parodyti tik kiek daugiau kantrybės. Nereikia tikėtis, kad iš karto viskas bus atlikta aukščiausiu lygiu.
Vadovaudama skirtingose įmonėse supratau ir dar vieną dalyką – svarbu ne tik mokytis, bet, prireikus, sugebėti „atsimokyti“ – pamiršti senus įpročius, tiesas, kurios galbūt gerai veikė praeityje ar kitomis aplinkybėmis, bet nebeveikia dabar. Kartais dirbti su darbuotojais, kurie dar nebuvo suformavę kitų įpročių lengviau nei su tais, kuriems juos reikia keisti.
Jūsų darbe netrūksta iššūkių, reikia daug energijos ir įsitraukimo. Kas jums padeda neperdegti? Ar randate laiko pailsėti?
Esu žmogus – pasitaiko įvairių situacijų. Susidūrus su iššūkiais, yra tekę ir ilgą laiką neatostogauti, dirbti susitelkus, kol išspręsime situaciją. Anksčiau ar vėliau ištrūkti ir atgauti jėgas būtina. Mano sūnūs palaiko mano pasirinktą karjeros kelią, tačiau, pastebėję, jos darbo ir poilsio balansas išsiderino, man primena, jog nepamirščiau sustoti ir pailsėti.
Tobulas poilsis kiekvienu gyvenimo laikotarpiu vis kitoks, tačiau man visuomet geriausias laikas – slidinėjant. Būdama kalnuose, užsimirštu ir atsipalaiduoju. Man kalnai iš tiesų – magiški.
Jei rinkoje pasirodo naujas kompiuterinis žaidimas, tobulo savaitgalio scenarijus – žaisti paromis, bet įveikti jį iki galo. Mėgstamiausi yra istorinių nuotykių ir veiksmo vaidmenų žaidimai su magijos elementais „God of war“, „Assassin’s Creed“, žavintys atkurta konkretaus laikotarpio istorija ir aplinka – apranga, interjeru, net ir kalba. Šiuo metu mano žaidimų konsolės pultelis padėtas į šoną, dar nepasirodė žaidimas, kuris būtų vertas mano dėmesio ir laiko.
Kartais man norisi tiesiog pabūti vienai, užsidaryti ir nieko neveikti. Dažnai, norėdama pailsėti nuo streso darbe, renkuosi aštrius pojūčius. Pavyzdžiui, pradėjau čiuožti vandenlente.
Žinoma, mano namuose visuomet padėta knyga – labai mėgstu skaityti mokslinės ir maginės fantastikos literatūrą. Mano rekomenduojama knyga – vieno populiariausių Kinijos mokslinės fantastikos rašytojo Liu Cixinu kūrinys „Trijų kūnų problema“. Kartais pagalvoju, jog norėčiau gyventi ateityje, kad galėčiau pamatyti, kaip pasikeitė pasaulis ir technologijos, kuriomis kas dieną naudojamės.
Prieš penkerius metus atradau plaukimą. Pirmiausia – išsikėliau iššūkį perplaukti užtvanką. Pradėjau mokytis plaukti, kelis kartus sėkmingai pasiekiau išsikeltą tikslą. Plaukimas sužavėjo, bėgant metams norėjosi vis sudėtingesnių iššūkių, kol trenerė rekomendavo pabandyti sinchroninį plaukimą. Prieš trejus metus išbandžiau ir jį. Treniruotės padėjo sutvirtėti fiziškai, tuomet atsistojau ir ant vandenlentės.
Kartais kolegos nustemba, jog mano mėgstamos veiklos tokios konstrastingos, tačiau derindama aktyvias veiklas ir ramų poilsį sugebu geriausiai atsipalaiduoti, pasisemti pozityvių patirčių, išmokti ar sužinoti kažką nauja, o jau tuomet į darbus grįžti su nauja energija ir šviežiomis idėjomis.
Aplinkotvarkos versle, kalbant apie ateitį, matote daugiau iššūkių ir sunkumų ar galimybių?
Mūsų misija – tvaresnė rytdiena šiandien, o svarbiausios strateginės kryptys – nauji verslai, naujos paslaugos ir nuolatinis tobulėjimas.
Prieš kurį laiką turėjome tris stambius tradicinius verslus: teritorijų priežiūrą, gamybą ir rūšiavimą bei atliekų surinkimą. Tuomet pradėjome galvoti, kokių papildomų veiklų galėtume imtis. Taip atsirado dvi naujos augančios veiklos – nuotekų tvarkymas ir tekstilės surinkimas.
Kalbant apie tekstilės tvarkymą šioje srityje laukia pokyčiai. Tekstilės gamintojai ir importuotojai ateityje bus įpareigoti, kad jų į rinką išleidžiama tekstilė būtų sutvarkyta. Matydami laukiančius pokyčius mes jiems pradėjome ruoštis iš anksto, diskutuojame, kokią vertę galime sukurti ir kaip galime prisidėti prie šios tendencijos. Tekstilės surinkimo verslą puoselėjame trejus metus, bet, manau, kad žengiame dar tik pirmuosius žingsnius. Matau čia dideles perspektyvas – tiek mes, tiek visa Europa dar turi išmokti, kokiais būdais būtų galima išspręsti šį uždavinį.
Koks sunkiausias sprendimas jūsų darbe?
Darbas su žmonėmis – įdomiausia, kartu ir sudėtingiausia darbo dalis, ypač, jei nesutapus lūkesčiams ar galimybėms, tenka atsisveikinti su komandos nariu. Mane labiausiai motyvuoja darbuotojų augimas darbo vietoje: kuomet jie kelia ir įveikia iššūkius, išeina iš komforto zonos, siekia vis aukštesnių tikslų, kai matau, kaip keičiasi pati organizacija, jos vidinė kultūra, o mes visi kartu galime dalytis savo indėliu į bendrą komandos sėkmę.
Jei su komandos nariu visgi tenka atsisveikinti, visuomet pagalvoju, ką, kaip vadovė, galbūt, galėjau padaryti kitaip. Žinoma, džiaugiuosi, jei darbuotojų sukaupta patirtis, jiems padeda ir ateityje – siekiant kitų profesinių tikslų.
O kokie momentai darbe labiausiai atperka sunkumus ir iššūkius?
Darbe man svarbus rezultatas. Mano nuomone, einant karjeros keliu, rezultatai tampa vis labiau apibrėžti laike, bet jie visuomet ateina – tas suteikia savimotyvacijos, dar daugiau pasitikėjimo tuo, ką darai. Taigi, suvokimas, ką jau esi nuveikusi, ko pasiekusi, kiekviena, kad ir nedidelė sėkmė, džiugina labiausiai.
Pabaikite sakinius:
Mane labiausiai įkvėpusi knyga – JAV rašytojo fantasto Aizeko Azimovo „Fondas“. Labai gili knyga, o jos autorius – žinomas futuristas.
Vienas patarimas, kurį duočiau jaunesnei sau, yra nebūti tokiai kategoriškai ir užsispyrusiai. Visgi džiaugiuosi, kad juo savo laiku ir pasinaudojau.
Jei nebūčiau aplinkotvarkos bendrovės vadove… greičiausiai konstruočiau ir siūčiau drabužius.
Geras vadovas….visada pasitiki savo komanda.
