Per aukšto psichologinio saugumo pasekmės
„Remiantis 2024 m. „Harvard Bussiness Review“ publikuoto tyrimo duomenimis, kai žmogaus turėtas žemas psichologinis saugumas kyla iki vidutinio lygio – auga jo rezultatyvumas, produktyvumas. Tačiau kai psichologinis saugumas kyla dar labiau ir pasiekia aukštą lygį, tai gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – teigia organizacijų psichologė.
Ji aiškina, jog jeigu įmonės vadovas tikisi, kad komandos narys darbe bus drąsus rizikuoti, reikšti savo mintis, kritikuoti, klysti ir tokiu būdu mokytis, tuomet reikalingas aukštas psichologinio saugumo lygis. Tas pats galioja ir šeimoje – jei siekiame, kad vaikas būtų kūrybingas, mokytųsi, eksperimentuotų, – jis turi turėti aukštą psichologinį saugumą.
„Visgi, jeigu esate, pavyzdžiui, slaugytojas, operatorius ar kitos tikslumo reikalaujančios profesijos atstovas, tačiau pradėsite eksperimentuoti, tai gali baigtis katastrofa. Pastebėta, kad pareigybėse ar situacijose, kuriose reikia laikytis griežtų taisyklių, tačiau žmogaus psichologinio saugumo lygis aukštas, krenta ir produktyvumas, ir motyvacija“, – pateikia pavyzdį L. Preikšienė.
Ji įvardija, jog pačią sąvoką, kas yra psichologinis saugumas, žmonės kartais supranta skirtingai.
„Yra tekę girdėti nuomonę, jog jei jaučiuosi psichologiškai saugus, tai galiu daryti, ką noriu ir kaip noriu. Tačiau psichologinis saugumas neturėtų leisti mažinti kokybės ar neatlikti pareigų. Norint iš tiesų augti, mokytis, tobulėti, rezultatai ne mažiau svarbūs nei psichologinis saugumas“, – pastebi organizacijų psichologė.
Kuriame etape esate jūs?
Organizacijų psichologė pastebi, kad kartais psichologinis saugumas yra skirstomas į keturis etapus ir kviečia pasitikrinti, kuriame yra jūsų šeimos nariai bei įmonės darbuotojai.
„Pirmasis lygis vadinasi „buvimo saugumas“, kai žmogus jaučiasi saugus, būdamas su aplinkiniais, – žino, kad jam „nekąs“, nežemins. Antrasis – „mokymosi saugumas“ – apie drąsą mokytis ir daryti klaidas. Trečiasis lygis – „idėjų saugumas“, kai nebijoma išsakyti idėjas, net ir iš pirmo žvilgsnio atrodančias kvailai.
Aukščiausias psichologinio saugumo lygis yra „iššūkio metimo saugumas“, kai žmogus jaučiasi saugus ne tik išsakyti idėją, bet kartu teikti pasiūlymus keisti procesus, tvarkas, išsakyti tiesų grįžtamąjį ryšį“, – pristato L. Preikšienė.
Kaip suderinti psichologinį saugumą ir taisyklių laikymąsi
Ekspertė atkreipia dėmesį, jog kalbant apie psichologinį saugumą, svarbu įvertinti dvi medalio puses: „Vertėtų suprasti, jog drąsūs, kūrybingi vaikai dažniau bus nepaklusnūs, prieštaraujantys, o inovatyvūs, nuolat tobulėjantys darbuotojai nebūtinai griežtai laikysis tvarkų ir taisyklių. Daugiausia paklusnumo galime tikėtis (nesvarbu, darbe ar šeimoje) išlaikydami vidutinį psichologinio saugumo lygį, tačiau dėl to galimai užkirsime kelią proveržį skatinančioms idėjoms.“
Anot L. Preikšienės, norint suderinti kūrybingumą bei tvarkų laikymąsi, vertėtų auginti žmonių sąmoningumą.
„Viena iš priemonių, padedančių didinti sąmoningumą, – aiškus sričių atskyrimas. Tai reiškia, jog vertėtų formuoti supratimą, kad nepaisant laisvės bei kūrybingumo vienoje srityje, yra situacijų, kuriose viršų turėtų imti pareiga ir taisyklių laikymasis. Sąmoningumas padeda neprarasti saugumo, tačiau laikytis susitarimų“, – pažymi ekspertė.
Anot jos, tvirti susitarimai ir aiškios ribos netgi padeda kurti psichologinį saugumą.
„Kai yra konkrečios ribos, susitarimai, taisyklės, tada žmonės gali elgtis, kaip tinkami jų ribose, nes žino, už ką bus vertinami, o koks elgesys nepriimtinas. Organizacijose tam gali padėti apsibrėžtos vertybės ir susitartos elgsenos, ką reiškia elgtis pagal vertybes, o šeimoje – aiškūs veiklos susitarimai, pavyzdžiui, kas ir kada plauna indus, kiek laiko galima žaisti kompiuterinius žaidimus, kada susitvarkome namus. Siekiant, kad taisyklių būtų lengviau laikytis, verta jas kurti drauge, įtraukiant į kūrimą darbuotojus organizacijoje, o vaikus šeimoje. Dalyvavimas taisyklių ir tvarkų kūrime padidina atsakomybę jų laikytis“, – tikina L. Preikšienė.
Svarbu ir atsakomybė
Organizacijų psichologė pabrėžia, kad kartu su psichologiniu saugumu turėtume auginti ir atsakomybę bei atjautą kitiems. „Jei žmonės – kaip darbuotojai darbe, vaikai šeimoje ar vartotojai socialiniuose tinkluose – turi tik psichologinį saugumą, o atsakomybės ne, tai gali panašėti į chaosą, kai visi kalba bet ką, rašo bet ką, komentuoja bet kaip, nepagalvodami, kaip dėl to jausis aplinkiniai“, – pastebi ekspertė.
„Jei psichologinis saugumas augs jūsų šeimoje ar darbovietėje drauge su sąmoningumu bei atsakomybe, žmonės gerai jausis, išsakys idėjas, siūlys, ką pagerinti, atsižvelgdami į vienas kito jausmus ir poreikius bei nemažindami kokybės reikalavimų. Tobula, tiesa?“ – apibendrina ugdymo partnerė L. Preikšienė.