„Rūpinimasis darbuotojų emocine gerove tampa vis svarbesniu organizacijos sėkmės faktoriumi. Kai darbuotojai jaučiasi išgirsti ir palaikomi, jie ne tik geriau susidoroja su galimu stresu, bet ir dirba efektyviau bei yra labiau motyvuoti. Tendencijos rodo, kad siekiant užtikrinti tinkamą emocinę gerovę darbuotojams, reikia imtis papildomų priemonių, kurios patenkintų darbuotojų poreikį, viena jų – unikalios pozicijos, kuriose dirbantys kolegos yra atsakingi už palankų emocinį klimatą darbovietėje“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.
Unikalios pozicijos prisideda prie emocinės gerovės užtikrinimo
Pasak S. Savickienės, organizacijoje yra sukurtos ir išskirtinės pozicijos – darbuotojų gerovės koordinatoriai. Tai žmonės, kurie kasdien rūpinasi kolegų emocine būkle, atsako į jiems kylančius klausimus bei prisideda prie to, kad visi įmonėje dirbantys komandos nariai jaustųsi gerai.
„Šioje rolėje dirbantys asmenys prireikus teikia neutralią paramą darbuotojams bei organizuoja iniciatyvas, kurios ragina darbuotojus įsitraukti į įmonės veiklą, kuria organizacijos vidinę kultūrą bei skatina teigiamą ir pozityvią darbo atmosferą. Reguliariai lankydami skirtingus padalinius, šias pareigas einantys kolegos gali įvertinti juose vyraujančią atmosferą ir taip inicijuoti reikiamas priemones, kurios padės tą atmosferą gerinti“, – tvirtina S. Savickienė.
Apie tokios rolės svarbą pasakoja ir „Telia“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas: „Mūsų organizacijoje kolegų emocine būsena rūpinasi emocinės gerovės ambasadoriai – darbuotojai, kurie baigė psichoterapeutų vedamus emocinės gerovės ir psichologinio konsultavimo pagrindų mokymus. Šie kursai suteikė gebėjimą lengviau pastebėti kolegas, kurie galbūt susiduria su psichologiniais sunkumais, jaučia nerimą ar paprasčiausiai turi poreikį išsikalbėti. Emocinės gerovės ambasadoriai gali išklausyti, patarti ir nukreipti profesionalios pagalbos link esant sudėtingesnėms situacijoms.“
Palaikanti vidinė kultūra – raktas į darbuotojų emocinę gerovę
Siekiant sukurti palaikančią ir palankią atmosferą, itin didelę reikšmę turi organizacijos vidinė kultūra. Startuolio „Surfshark“ darbdavio įvaizdžio ir kultūros komandos vadovė Simona Lubytė sako, kad kuriant geresnę kolegų emocinę savijautą, svarbiausia gebėti prisitaikyti prie kiekvienos skirtingos situacijos.
„Emocinė gerovė – itin plati sąvoka, kuri kiekvienam reiškia vis skirtingą dalyką, todėl ne ką mažiau svarbi emocinės gerovės pusė yra tinkamos vidinės kultūros puoselėjimas. Tai apima labai daug skirtingų dalykų – nuo vidinių renginių iki komandų pasiekimų įvertinimų. Iniciatyvų yra daug ir jos labai įvairios, ir galima sakyti, jog gimsta iš pačių žmonių – mes daug kalbamės su kolegomis ir dažnai jie patys įvardina įvairius sprendimus, mes tiesiog juos stengiamės įgyvendinti“, – teigia S. Lubytė.
Jai pritaria ir R. Bagdonas, pridurdamas, kad specialios darbuotojų gerovę užtikrinančių žmonių rolės atsiradimą įmonėje padiktavo pačių kolegų poreikiai.
„Kantar“ atliktas tyrimas parodė, kad dauguma darbuotojų tikisi, jog darbdavys įsitrauks į darbuotojo emocinės sveikatos gerinimą. Mūsų sudėliotas pagalbos paketas darbuotojams, į kurį įeina gerovės ambasadoriai, psichologų konsultacijos, partnerystė su Krizių įveikimo centru ir pan., padeda kurti aplinką, kur kuriami socialiniai ryšiai, o darbuotojų jausmai yra atliepiami. Augant darbuotojų įsitraukimui, turint pauzių atsikvėpti yra lengviau pasiekti ir geresnių rezultatų“, – teigia Bagdonas.
Užtikrina konfidencialumą
„Dažnai pasitaiko, kad darbuotojai vengia su vadovais kalbėti apie iškylančias problemas darbo vietoje ar savo emocinę būklę. Siekiant, kad kolektyvo nariai galėtų pasipasakoti ir jaustis saugiai, darbuotojų gerovės projekto koordinatoriai išlieka nešališki ir užtikrina konfidencialumą – negavus darbuotojo leidimo, nė viena konkreti situacija nėra atskleidžiama“, – teigia S. Savickienė.
Įmonės Darbuotojų gerovės projektų koordinatorės pozicijoje dirbanti Neringa priduria, kad kiekviena darbo diena yra itin dinamiška.
„Nors didžiąją darbo dienos dalį užima darbuotojų vizitavimas, susilaukiame ir asmeninių užklausų. Būna, kad į mus kreipiasi su itin sudėtingomis situacijomis, tačiau dažniausiai kolegą užtenka išklausyti, nukreipti, atsakyti į jam rūpimus klausimus ir pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Taip pat sulaukiame ir informacinio pobūdžio skambučių – komandos nariai kreipiasi darbo teisės klausimais, nutikus ekstremaliai situacijai arba net prireikus pagalbos kasdieniuose darbuose“, – tvirtina Neringa.
