Ir iššūkiai, ir stabilumas
„Gili ekspertizė, kuri susiformuoja ilgą laiką dirbant vienoje organizacijoje, yra vienas iš privalumų, kuriuos įgyja darbuotojas. Ypatingai stiprią ekspertizę darbuotojas vysto tuomet, ne kai daug metų dirbą tą patį darbą, bet toje pačioje darbovietėje keičia darbo pobūdį. Ir tam net nebūtina formaliai keisti darbo poziciją. Pavyzdžiui, projektinė veikla, dalyvavimas naujose veiklose, nauji profesiniai iššūkiai. Jų įveikimas – tai ir yra profesinio tobulėjimo įrankis, mechanizmas. Tokiu būdu ir formuojasi ekspertizė, nes tą pačią įmonę pažįsti iš įvairių perspektyvų“, – sako dr. Bernadeta Goštautaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei Vilniaus universiteto mokslininkė.
Pasak jos, darbuotojas tokiu būdu tampa visapusišku profesionalu, mokančiu skirtingas funkcijas, žinančiu įvairius iššūkius, pažįstančiu organizaciją skirtingose jos veiklos stadijose.
Antruoju privalumu darbuotojui rinktis darbą toje pačioje įmonėje dr. Bernadeta Goštautaitė įvardija stabilumą. „Tu žinai, kokias galimybes turi konkrečioje įmonėje. Esi pasiruošęs pasinaudoti visomis augimo galimybėmis, priimti iššūkius ir naujoves. Nors jos gali kelti netikrumo jausmą, iš kitos pusės esi tikras, kad tų iššūkių bus, turėsi iš ko mokytis, bus galimybių tobulėti. O tai suteikia žmonėms stabilumo. Tau nereikia nuolatos žvalgytis naujų galimybių darbo rinkoje, nuolatos bandyti kažką visiškai naujo, kas šiaip žmonėms kelia stresą“, – aiškina mokslininkė.
Trečias labai svarbus privalumas, kurį įgyja ilgametis darbuotojas, – vidiniai ryšiai. „Tikrai negalima jų pervertinti. Tai ypatingai svarbu. Visi tyrimai rodo – ir nesvarbu, kokią asmeninio ar profesinio žmogaus gyvenimo sritį jie benagrinėja – kad žmogaus kompetencijas, motyvaciją, pasitenkinimą darbu ar bendrai gyvenimu, galiausiai, sveikatą, nulemia socialiniai ryšiai. Jei jie susiformuoja konkrečioje organizacijoje, darbovietėje, tai tiesiog didžiulis privalumas darbuotojui, taip pat – organizacijai“, – teigia dr. Bernadeta Goštautaitė.
„Vis geriau suprasdami įmonės veiklos principus, struktūrą, vertybes, žinodami savo karjeros galimybes, darbuotojai jaučiasi saugūs likti ir tobulėti organizacijoje. Šį jausmą stiprina ir tomis pačiomis vertybėmis besivadovaujantys kolegos“, – mokslininkei antrina Indrė Sakalauskienė, „Danske Bank“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Lietuvoje.
Pasak jos, žinoma, darbuotojus likti toje pačioje organizacijoje skatina ir papildomos naudos, tokios, kaip sveikatos ar nelaimingų atsitikimų draudimai, III pakopos pensijos kaupimas, papildomos atostogų, savanorystei skirtos ar kitos darbdavio apmokamos dienos, kurių neretai su metais tik daugėja.
3 privalumai darbdaviui
Mokslininkė B. Goštautaitė dalijasi ir privalumais, kuriuos įgyja darbdavys, turintis ilgamečių darbuotojų. „Darbdaviui tai yra gerai, nes taip vadinamos institucinės žinios – su konkrečia įmone susijusi ekspertizė – neprapuola. Tai tokie dalykai, pavyzdžiui, žinojimas, kaip spręsti problemas šitoje įmonėje, pažinojimas žmonių, kurie atsakingi už skirtingas sritis, neformalių ryšių turėjimas. Tu, pavyzdžiui, žinai, kad konkretus žmogus organizacijoje gali išspręsti konkrečią problemą, nors kartais tai net nėra jo formalios pareigos. Naujai į įmonę atėjęs darbuotojas nežino, kad toks žmogus yra, kaip jį surasti ir kaip išspręsti problemą“, – vardija dr. B. Goštautaitė. Pasak jos, tokios neformalios žinios labai padeda, procesus padaro efektyvesniais, o kai jos lieka organizacijoje – tai labai gerai darbdaviui.
Antras darbdaviui aktualus privalumas, kurį jam suteikia ilgamečiai darbuotojai, yra finansinis: „Kuo daugiau žmonių įmonėje keičiasi, tuo daugiau įmonei reikia resursų – finansinių, laiko, žmogiškųjų, kad tuos darbuotojus pakeistų. Reikia daugiau rankų tam, kad efektyviai valdytum nuolatinę darbuotojų kaitą, o tai – kainuoja.“
Trečias ir ypatingai darbdaviui svarbus privalumas, kurį suteikia ilgamečiai darbuotojai, pasak mokslininkės, yra vidinės kultūros stabilumas. „Kiekviena organizacija turi tam tikrą kultūrą, tam tikras vertybes. Jos gali sutapti, bet nebūtinai būti tos, kurios surašytos stenduose ar prezentacijose. Tai vidinės vertybės, kuriomis darbuotojai vadovaujasi, kurios veikia darbuotojų elgseną organizacijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad mes pasitikime vienas kitu, tikime, ką mums sako vadovai“, – aiškina mokslininkė. Pasak jos, šios vidinės vertybės lemia ir klientų aptarnavimo kultūrą: „Jeigu įmonėje stengiamasi kuo geriau pažinti klientus, suprasti jų poreikius, juos atliepti, tai irgi yra vertybė.“
Stipri įmonės kultūra
Šių, nebūtinai rašytų, įmonės vertybių, pasak dr. Bernadetos Goštautaitės, sunku žmones išmokyti. „Jos yra perimamos iš kartos į kartą. Jei įmonės kultūra yra stipri, iš senų darbuotojų jas perima nauji darbuotojai. Tad, kuo ilgiau žmonės dirba, tuo stipresnė įmonės kultūra, o turėti stiprią kultūrą organizacijai naudinga. Ir priešingai – jei darbuotojai nuolat keičiasi, įmonės kultūra būna tokia išplaukusi, nestabili. Reiškia, vadovai turi skirti daugiau dėmesio ir pastangų, kad tą kultūrą sukurtų, sulipdytų, palaikytų. Kai žmonės ilgai dirba organizacijoje, ta kultūra savaime gyvena – jos darbuotojai vieni iš kitų mokosi ir taip stiprina kultūrą“, – argumentuoja mokslininkė.
Bernadetos Goštautaitės žodžius patvirtina Indrė Sakalauskienė. „Apie 200 mūsų darbuotojų dirba daugiau nei 10 metų. Jie įrodo, jog darbovietės keitimas kas kelerius metus, kas šiuo metu labai įprasta, nebūtinai yra pats geriausias būdas tobulėti ar kopti karjeros laiptais. Jei darbuotojams sukuriama saugi ir palaikanti darbo aplinka bei suteikiama galimybė augti organizacijos viduje – jie tampa labai didele vertybe, ženkliai prisidedančia prie verslo augimo“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, apie 40 proc. laisvų darbo vietų 2024-aisiais m. bankas Lietuvoje užpildė vidiniais darbuotojais, kurie, tobulėdami patys, prisideda ir prie stabilaus organizacijos augimo: „Jie žino vidinius procesus, gali dirbti savarankiškai, yra prisijaukinę organizacijos kultūrą ir jų sprendimais galima pasitikėti.“
Kaip išvengti stagnacijos?
B. Goštautaitė atkreipia dėmesį, jog ilgametis darbas vienoje organizacijoje gali turėti ir trūkumų: „Stabilumas, kurį įgyja tiek darbuotojas, tiek darbdavys, gali išvirsti į tam tikrą stagnaciją. Jeigu aš nieko naujo nedarau, nieko nekeičiu, prie jokių naujovių neprisidedu, metai iš metų dirbu tą patį darbą – tai, žinoma, nėra gerai darbuotojų kompetencijai. Darbdaviui ji taip pat sumažina perspektyvas. Labai sunku pasidaro ką nors keisti, įvesti naujoves ir tuo labiau sudėtinga tampa įgyvendinti dideles transformacijas, didelius pokyčius“, – sako dr. B. Goštautaitė.
Todėl, pasak jos, darbdaviams būtina sugalvoti mechanizmus, kad žmonės neužsisėdėtų vienoje vietoje ir nestagnuotų, kad nuolatos būtų išmetami iš komforto zonos, panašiai, lyg simuliuojant perėjimą iš vienos įmonės į kitą: „Tai žmones mobilizuoja, jie mokosi naujų dalykų ir tai nebūtinai kiekvieną kartą yra malonu, bet stagnacija ilguoju laikotarpiu taip pat nėra geras dalykas.“
