Jie tylesni už kolegas, tačiau tai nereiškia, kad neturi gerų minčių – kaip įtraukti į komandą introvertą

Visuomenėje yra paplitęs psichologinis žmonių skirstymas į introvertus ir ekstravertus. Ekstravertai labiau orientuoti į išorę – jiems reikia patvirtinimo iš aplinkos, yra linkę daugiau bendrauti, lengviau megzti pažintis; introvertai – uždaresni, taip atvirai neparodo savo jausmų, gali atrodyti sunkiau prieinami.

Nors sklando daug mitų apie įvairių profesijų atstovus ir jų savybes, ir yra įprasta teigti, kad ypač IT srityje daugiau introvertų, tačiau šio tipažo atstovų galima sutikti tarp bet kurios profesijos atstovų. O kaip jam padėti integruotis į komandą?

Kaip pastebėti introvertą komandoje

IT įmonės „Devbridge“ vyresnioji programinės įrangos inžinierė ir komandos vadovė Simona Mockutė-Kazlauskė, visų pirma atkreipia dėmesį, kad siekiant karjeros nesvarbu, kas esi – ekstravertas ar introvertas – tai nėra lemiantis faktorius, kuris padeda tapti profesionalu, kad ir kokie mitai apie tai sklandytų.

„Dirbant su komandomis sutinku įvairių žmonių, tarp jų pasitaiko ir labiau introvertiškų. Taip, labiau introvertiškus žmones pastebėti yra sunkiau, jie dažniau gali būti užgožiami kitų žmonių. Dėl to svarbu stebėti, pavyzdžiui, susirinkimus ir tokius žmones įtraukti užkalbinant asmeniškai“, – kalba vadovė.

Ji pabrėžia, kad bendrauti su introvertišku žmogumi reikia kaip ir su kiekvienu – nuoširdžiai.

„Kiekvienas santykis yra dvipusis – kitas žmogus lengviau atsiskleis, jei atvirumas bus iš abiejų pusių. Ir svarbiausia – nesitikėti, kad žmogus pataps kažkokiu kitokiu, labiau ekstravertišku. Žinoma, žmonės išlenda iš komforto zonos ir puikiai pristato darbus klientui, ir tampa mentoriais – svarbu neapriboti, ką jie gali pasiekti. Svarbiausia, suteikti visas galimybes ir laiko pasiruošimui“, – vardija pašnekovė.

Jevgenija Ešvovičiūtė, personalo valdymo konsultantė ir lektorė, pritaria, kad introvertams reikia daugiau laiko prisileisti nepažįstamus žmones – prieš priimdami sprendimą ar imdamiesi veiksmo, jie gerai viską apgalvoja, įsivertina „už“ ir „prieš“.

„Manau, kad didžioji mūsų dalis yra ambivertai – turime ir ekstraversijos, ir introversijos. Tačiau, jei kalbame apie komandas, reikia žiūrėti, kokios jos. Pavyzdžiui, pardavimų komandoje sutiksime daugiau ekstravertų, o tarp IT darbuotojų, analitikų, buhalterių – daugiau introvertų. Kitaip tariant, ten, kur reikia daugiau bendravimo, atvirumo, dominuoja ekstravertai, o ten, kur svarbus individualus, kruopštus, susikaupimo reikalaujantis darbas, – introvertų“, – teigia ji.

Kurti saugią aplinką

Kiekvienas žmogus atranda jam priimtiniausią bendravimo būdą – vieniems reikia ilgiau pagalvoti, kitiems lengviau bus pateikti idėjas raštu, dar kiti gali iš karto idėjas berti gyvai.

„Dėl to, kad kiekvienas komandos narys iš tikrųjų turėtų galimybę pasisakyti, man labiausiai pasiteisina, kai iš anksto pateikiu komandai konkrečios problemos, užduoties ar pan. atvejį, kurį planuojame aptarti gyvai. Dalį klausimų, pastebėjimų komanda pateikia raštu, o vėliau gyvai juos detalizuojame arba atrandame naujų kampų. Tokiu atveju, ir uždaresnis kolega jaučiasi labiau pasiruošęs kalbėti ta tema ir jo nebeužgožia kiti“, – savo patirtimi dalijasi S. Mockutė-Kazlauskė.
Jos nuomone, galimybė pasiruošti diskusijai iš anksto padeda sumažinti stresą – ypač, kai reikia kalbėti gyvai.

„Kitas svarbus aspektas – kurti saugią aplinką. Tai, kaip pavyksta introvertui atsiskleisti, nulemia ir tai, ar jie pripratę prie supančių žmonių – dėl to itin svarbus ir komandos stabilumas. Čia labai gerai padeda komandos formavimas – po jų žmonės labiau atsiskleidžia, artimiau susipažįsta, ilgainiui ima jaustis drąsiau, lengviau prieina prie kitų. Pasiteisina ir mentoriaus paskyrimas. Ypač, jei kolega yra jaunesnis, jam tai pirma ar antra darbovietė, mentoriaus turėjimas sukuria saugią aplinką, jis žino, kad į šį žmogų gali kreiptis dėl įvairių kylančių klausimų“, – teigia vyresnioji programinės įrangos inžinierė.

J. Ešvovičiūtė pataria pirmiausia suprasti, kurie jūsų kolegos yra ekstravertai, o kurie introvertai, bei suvokti, kokie esate jūs patys.

„Komandoje būtina jausti, kuriems kolegoms reikia daugiau asmeninės erdvės – kartais ekstravertai net nesusimąsto, kokie pavargę gali jaustis introvertai po visos dienos bendravimo. Ekstravertai turėtų neskubinti kolegų, mokėti suteikti eterį, leisti pagalvoti prieš atsakant, o ne skubėti atsakinėti už juos. Tačiau ir introvertai turi nepamiršti, kad jų nuomonė yra svarbi ir kartais kolegos tikisi iš jų kiek daugiau pasidalinimo ir įsitraukimo. Tiesa, introvertams gali būti sunkiau, jei dauguma komandoje ekstravertų, tačiau ir ekstravertams gali būti nelengva, jei dauguma introvertų. Pavyzdžiui, introvertiškoje komandoje introvertai jaučiasi puikiai. Žmonėms lengviau dirbti su panašiais į juos ir sunkiau su kitokiais nei jie. Dažnai trintys ar nesusikalbėjimai atsiranda būtent tarp žmonių, turinčių skirtingus asmenybės bruožus“, – įvardija mokymų projekto laisvakede.lt kūrėja.

Introverto smegenys veikia kitaip

Stresinėje situacijoje, tvyrant įtampai, žmogaus prigimtinio tipo bruožai tampa ypač ryškūs. Taigi, natūralu, jog prieš atsakingą darbo pokalbį introvertams gali kilti tam tikrų sunkumų ir klausimų, kaip geriau atsikleisti save, užmegzti nuoširdų, atvirą ryšį ir pateikti visą darbdaviui aktualią informaciją.

Psichologė Ugnė Juodytė ramina: „Dažniausiai vien introversija nelemia to, ar per darbo pokalbį sunku, ar ne. Tikėtina, kad tai lemia savybių, įsitikinimų, savęs vertinimo, turėtų patirčių derinys“.

Vis dėlto susidūrus su stipriai išreikštu introvertu ir norint jį geriau pažinti, psichologė pirmiausia siūlo suprasti, kaip veikia šio asmenybės tipo smegenys. „Yra nustatyta, kad introvertų smegenis kur kas mažiau veikia dopaminas. Dėl to jie taip stipriai nesiekia išorinės stimuliacijos kaip ekstravertai. O darbo pokalbis būtent stimuliaciją ir sukuria. Taigi, po pokalbio tikras introvertas gali jaustis labiau išsikrovęs ir išsunktas“, – pastebi U. Juodytė. Anot pašnekovės, tokioje situacijoje introvertams pravartu žinoti būdus, kaip atgauti jėgas ir emocinę pusiausvyrą.

Priimti tokius, kokie yra

Komandos vadovė teigia, kad receptas, kurį pasitelkia ir pati – tai tiesiog kartais atsitraukti ir pailsėti nuo žmonių.

„Galbūt karantinas tą labiau išryškino ar padėjo išsigryninti, bet karts nuo karto galimybė padirbėti iš namų padeda pasikrauti energijos ir ištrūkti iš įprastinės rutinos“, – mano ji.

Pašnekovė kitiems vadovams, kurie savo komandose sutinka introvertiškų žmonių, pataria, visų pirma, priimti žmogų tokį, koks jis yra, ir leisti pasirinkti jiems patogiausią bendravimo būdą. Jei jiems yra sudėtingiau suprasti, kada ir ką reikėtų komunikuoti, – galima susitarti dėl konkrečių komunikacijos taisyklių, kurios tenkintų abu.

„Kartą su komanda išbandėme komandos formavimą visiškoje tamsoje: čia negali pasikliauti vaizdiniais signalais, viskas susitelkia į garsą. Tokioje situacijoje labai pasijautė, kad labiau išgirsti yra garsiau kalbantys. Ir tik visų iš eilės pasiūlymų išklausymas ar turėjimas daugiau tylos pauzių padėjo išgirsti ir tylesnių kolegų idėjas, kurios kai kuriais atvejais buvo geresnės, bet galėjo likti tiesiog užgožtos. Kažkada dar nutiko taip, kad eiliniame komandos susirinkime nebuvo daug žmonių, ir buvo likę tik labiau tylesni – jie labai atsiskleidė per tą susirinkimą, nes nebuvo kas juos užgožia. Dėl to vadovui labai svarbu pajusti komandos dinamiką ir ar lieka neišsakytų minčių – tik padedant atskleisti visus komandos narius pavyks pasiekti geriausių rezultatų“, – pataria ji.

J. Ešvovičiūtė teigia, kad pirmiausia verta pradėti nuo komandos pažinimo: „Komandos formavimas leidžia geriau pažinti save ir kolegas. Dalyviai pamato save ir kolegas visiškai naujomis akimis, supranta, kokią įvairovę jie turi komandoje ir kaip prieiti prie skirtingų narių. Ir šį geresnį pažinimą turi inicijuoti vadovas. Visų antra, introvertams reikalingas sistemingas, dažnas, konkretus grįžtamasis ryšys, tokiu atveju jie pradeda labiau savimi pasitikėti. Trečia, vadovams reikia nepamiršti, kad introvertai ne tokie garsūs, todėl rizikuojame prarasti gerų minčių, verta juos kalbinti asmeniškai ir įsiklausyti.“

Be to, pasak ekspertės, svarbiausia – neskubėti ir nekurti nekomfortiškų situacijų.

„Ir, žinoma, nepriekaištauti dėl introvertiško elgesio. Nors visuomenėje daug kalbama apie ekstraversijos vaidmenį, tačiau introvertai turi ne ką mažiau stiprybių, kurias tinkamai įdarbinus, laimi visi“, – apibendrina ji.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.