Kalėdinės dovanos darbuotojų vaikams – vienas iš būdų atsidėkoti, motyvuoti ir stiprinti lojalumą. Tačiau vis dar matau atvejų, kai vaikams dovanos parenkamos atmestinai, suskirstant juos pagal lytį ar amžiaus grupes, pavyzdžiui, nuo 1 iki 3, nuo 4 iki 6, nuo 7 iki 12 metų, ir vyresniems paaugliams. Tačiau tai, kas nudžiugins trimetį Joną, gali visiškai netikti trimečiui Lukui. Ir tai atsikartoja visose amžiaus kategorijose. Standartizuoti sprendimai dažnai netenkina vaikų individualių poreikių. O įmonės ne tik išleidžia pinigus „į orą“ investuodamos į dovanas, kurios lieka nepanaudotos, bet ir gali sukelti darbuotojų nusivylimą darbdaviu.

Vidmantas Šiugždinis

Raktas į sėkmę – lankstumas

Daugelyje įmonių dovanų pasirinkimą vis dar lemia stereotipai, todėl beveik pusė darbuotojų galvoja, kad darbdaviai nesugeba tinkamai parinkti dovanų. Tokia statistika nestebina, nes universalios dovanos dažnai ignoruoja tikruosius poreikius. Saldainiai, kurie dažnai atsiduria dovanų maiše, neretai tampa galvos skausmu tėvams, savo atžaloms ribojantiems suvartojamų saldumynų kiekį. O žaislai po kurio laiko dažniausiai nugula į jau ir taip neretai perpildytą daiktadėžę.

To išvengti galima suteikus galimybę patiems darbuotojams pasirinkti, kas geriausiai tinka jų vaikams. Skirdamos laisvą biudžetą, kurį darbuotojai gali išleisti vaikų dovanoms, įmonės ne tik parodo rūpestį jų šeimomis, bet ir motyvuoja, didina jų pasitenkinimą darboviete.

Tiesa, pamažu daugėja darbdavių, atsigręžiančių į individualumą, ieškančių tvaresnių, labiau personalizuotų kalėdinių dovanų sprendimų. Vidiniais MELP duomenimis, dalis Lietuvos įmonių jau ne pirmas Kalėdas suteikia laisvę rinktis – skirdamos tam tikrą sumą pinigų ar pateikdamos kelis dovanų variantus, iš kurių tėvai patys išsirenka tą, kuri geriausiai atliepia jų vaikų poreikius.

Daugiau patirčių, mažiau daiktų

Nors fizinės dovanos – neatsiejama švenčių dalis, šiandien darbuotojai vis labiau vertina tokias, kurios leidžia atsitraukti nuo darbų ir prasmingai praleisti laiką su šeima. Tie, kuriems darbdaviai suteikia laisvę patiems nuspręsti, ką dovanoti savo atžalai, dažniau renkasi bilietus į pramogų parkus, teatrą ar edukacinius renginius. Patyriminės dovanos tampa ne tik alternatyva tradiciniams žaislams, bet ir proga sukurti bendrus prisiminimus.

Be to, ne paslaptis, jog metų pabaiga darbuotojams dažnai būna įtempta – visi skuba užbaigti metų darbus ir suplanuoti ateinančius. Galimybė pasirinkti kokybišką laiką su vaiku darbdavio sąskaita tampa ne tik džiaugsmu atžalai, bet ir proga suaugusiesiems atsipūsti nuo darbų. O sukurdamos sąlygas derinti tėvystę su karjera, įmonės ne tik prisideda prie darbuotojų gerovės, bet ir stiprina savo, kaip atsakingo darbdavio, įvaizdį.

Ne tik gauti, bet ir duoti

Dar viena pamažu populiarėjanti tradicija – aukojimas norimai organizacijai vietoje dovanos sau. Naujausiais duomenimis, šiemet darbuotojai paaukojo 20 proc. daugiau nei per visus 2023 metus. Tai rodo, jog vis daugiau darbuotojų nusprendžia dovanų biudžetą nukreipti socialiai prasmingiems projektams užuot išleidę pinigus asmeniniams poreikiams.

Aukojimo tendencijos atsispindi ir kalbant apie dovanas vaikams. Tėvai vis dažniau ieško alternatyvų tradicinėms dovanoms. Siekdami diegti vertybes, jie kalbasi su vaikais apie gerumą, pagalbą kitiems ir nusprendžia dalį dovanoms skirtų pinigų paaukoti socialiai reikšmingiems projektams – gyvūnų prieglaudoms, įvairioms visuomeninėms organizacijoms ar kitoms reikšmingoms iniciatyvoms. Tokia praktika ne tik ugdo vaikų pilietiškumą ir bendruomeniškumą, bet ir padeda jiems suprasti dalijimosi džiaugsmą bei skatina vertinti tai, ką jie turi.

Neatsilikti stengiasi ir darbdaviai – matydami poreikį, vis daugiau jų suteikia galimybę darbuotojams skirto naudų krepšelio lėšas paaukoti jų pasirinktoms organizacijoms. Taip pat plečiasi ir pasiūla, kam aukoti – tai leidžia darbdaviams ne tik prisidėti prie reikšmingų projektų, bet atliepti besikeičiančius darbuotojų lūkesčius.