Psichologė Ieva Džermeikaitė teigia, kad nepagarbos aptarnaujančiam personalui priežastys gali būti labai įvairios, tiek dėl vidinių, tiek dėl kultūrinių-istorinių aspektų. „Kartais ant personalo pečių užkraunamos sukauptos per dieną negatyvios emocijos, o kartais tai gali būti tiesiog galios ir hierarchijos demonstravimas, pasireiškiantis per grubų elgesį su kitais“, – sako specialistė.
„Pats dirbau maitinimo įstaigose Lietuvoje ir užsienyje, tad suprantu darbuotojų savijautą, kai su jais bendraujama nepagarbiai, žiūrima iš aukšto. Susidūrę su tokiais atvejais, bandome draugiškai paaiškinti, jog iš klientų tikimės pagarbos, tačiau kolegas piktybiškai šokdinantiems klientams yra tekę pasiūlyti rinktis kitą maitinimo įstaigą. Vadovų užduotis – kurti aplinką, kurioje laimingi darbuotojai galėtų užtikrinti klientų pasitenkinimą“, – patirtimi dalinasi Žilvinas Kuprėnas, greitojo maisto tinklo „Jammi“ strategijos vadovas.
Visgi, pašnekovai sutinka, kad kurjeriai, kasininkai, padavėjai, baristos ir kitas aptarnaujantis personalas yra tokie pat svarbūs žmonės, o užimama pozicija ar pajamos toli gražu neapibrėžia žmogaus vertės.
Darbai paslaugų sektoriuje nėra būtinai prastai apmokami
Vienas iš pagrindinių mitų apie nekvalifikuotus darbus yra tai, kad tokiose darbovietėse uždarbis itin mažas. Visgi, tai – nėra tiesa.
Minimalus darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje siekia 1038 Eur, tačiau net ir be aukštojo išsilavinimo darbuotojai gali gauti dukart daugiau. „Lidl“, kuris turi virš 2800 darbuotojų, vidutinis atlyginimas, naujausiais duomenimis, siekia 2238 Eur, virš 400 darbuotojų turinčiame „Topo centre“ – 2232 Eur, „Smartpost Itella“, įdarbinusioje apie 170 darbuotojų – 2382 Eur, o neskaičiuojant franšizės restoranų, apie 115 darbuotojų turinčiame „Jammi“ vidutinis atlyginimas – 2587 Eur prieš mokesčius.
Taip, rinkoje yra darbų, už kuriuos yra mokamas tik minimalus atlyginimas, tačiau jų dalis nėra labai didelė. Dažniausiai tai bus itin paprasti, monotoniški darbai. Tokiu atveju, paprastai tikimasi ir minimalių pastangų.
Svarbūs ir įdomūs vaidmenys
COVID pandemijos pradžioje buvo įsitikinta, kad būtent pardavėjai, kurjeriai ir kitas aptarnaujantis personalas užima itin svarbius vaidmenis mūsų visuomenėje. Deja, daug kas tokių darbų reikalingumą greitai vėl pamiršo.
Savo patirtimi dalinasi „Itella“ kurjeriu anksčiau dirbęs Dariuš Kačkan: „Dirbant kurjeriu esi asmuo, užbaigiantis visą pristatymo procesą, ir dažnai tiesiogiai bendrauji su klientu. Tačiau ne kartą teko jaustis nepatogiai dėl įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, klientas nori, kad siunta būtų pristatyta į kitą vietą, nei buvo užsakyta, nors kiekvienas kurjeris turi savo maršrutą, kurio, norint nevėluoti, reikėtų laikytis. Tokiais atvejais, galima pajusti nepagarbą ir spaudimą. Tačiau taip pat yra klientų, kurie visuomet džiaugiasi sulaukę siuntos. Net kai išeinu atostogų, jie klausia kolegų, kada aš grįšiu. Kai dažnai važiuoji tuo pačiu maršrutu, kai kurie klientai atpažįsta ir net savotiškai prisiriša.“
Dirbant aptarnavimo ir paslaugų srityse kilti karjeros laiptais galima itin greitai – tereikia įdėti pastangų ir siekti aukštesnių pozicijų. Kadangi tokiose srityse dažniausiai ilgalaikių planų žmonės neturi, konkurencija čia – daug mažesnė.
D. Kačkan ilgainiui tapo transporto koordinatoriumi, nors karjerą pradėjo nuo kurjerio darbo. Jo manymu, viskas priklauso nuo paties asmens drąsos ir motyvacijos, o ne nuo startinės pozicijos.
Prieš 14 metų „Jammi“ karjerą nuo kebabų gaminimo pradėjusi Vitalija dabar užima tinklo restoranų veiklos vadovės pareigas. „Buvau mergaitė iš globos namų, ką tik sukūrusi savo šeimą ir radusi pirmą savo gyvenime darbą. Nors buvo sunku, nuoširdžiai stengiausi, mokiausi, nebijojau dalintis idėjomis. Kažkada gavau iš vadovų kvietimą atvykti į susirinkimą – baisiai jaudinausi. Kolegos padėkojo už nuoširdų darbą ir gavau pasiūlymą tapti restoranų veiklos vadove. Dabar juokinga prisiminti, kad sutikau su pasiūlymu net nežinodama, kaip tiksliai toks darbas atrodys. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad nepaisant žinių trūkumo, viskas pavyko. Atėjus dirbti mano tikslas buvo vienas – uždirbti pinigų, o dabar esu be galo laiminga dirbdama, augdama ir sėkmingai ieškodama savęs.“
Šie pavyzdžiai rodo, kad vis dažniau įmonės Lietuvoje suteikia galimybes kilti karjeros laiptais pradedantiems nuo „žemiausio laiptelio“, nes tuomet darbuotojai, vėliau užėmę vadovų pozicijas, turi kitokią perspektyvą ir puikiai supranta kiekvieną įmonės veiklos grandį, kolegų savijautą.
Laikas visuomenės požiūriui keistis
Neigiamas visuomenės požiūris į darbus aptarnavimo ir paslaugų sektoriuje turėtų pagaliau išnykti. Nors Lietuvoje žmogaus vertė vis dar kartais matuojama pagal jo pareigas ir pajamas, o ne pagal jo siekius, tikslus ir vertybes. Esamas požiūris į žmogų netiesiogiai skatina dalies klientų nemandagų elgesį su aptarnaujančiu personalu.
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Pagal šios ligos sergamumą Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga. Prie to neabejotinai prisideda ir visuomenės spaudimas sėkmės siekti tradiciniais keliais, neigiamas požiūris į tam tikras profesijas, nepagarba.
Psichologė I. Džermeikaitė pastebi, kad jauni žmonės retai kada drįsta priimti kitokius sprendimus, t. y. po vidurinės mokyklos baigimo netęsti mokslų aukštojoje mokykloje ar universitete: „Keliami labai aukšti standartai, savivertė tapatinama su pasiekimais. Dėl tokio spaudimo tiek iš aplinkos, tiek ir patiems sau – pametami savo poreikiai, norai, atsiranda užsitęsęs nuovargis, perdegimas.“
Ž. Kuprėnas dalijasi viltimi, kad šypsenos bus matomos vis dažniau: „Tikiuosi, kad dažniau dėkosime kurjeriams, sveikinsimės su kasininkais ir tiesiog gerbsime vienas kitą. Manau, kad dauguma šiais laikais Lietuvoje jau yra malonūs ir vertina aptarnavimo sektoriaus žmones, tačiau norėtųsi, kad tas dėkingumas dažniau būtų parodomas ir aktyviai – žodžiais ar bent jau šypsena.“
