Medžio drožėjas Danas turi užsakymų iš viso pasaulio – neįprastų formų kūriniai gimsta iš įvairiausios rūšies medžio

Vasarą Daugpilyje pristatyta keturių Rokiškio tautodailininkų paroda toliau keliauja po Latvijos miestus. Parodoje – ir medžio drožėjo iš Žiobiškio Dano Stočkaus darbai: lazdos, indai, šaukštai. Medžio drožėjas sako nekuriantis pagal išmatavimus – jam įdomesni neįprastų formų kūriniai, todėl tik paryškina tai, ką jau sukūrė gamta, o kam daiktą galima panaudoti, kartais pasufleruoja žmonės.

Kartais persistengia

„Aš nesu tradicinis kūrėjas, mano darbai nėra paveldas“, – sako amatininku save vadinantis medžio meistras. Savo darbams D. Stočkus išbandė apie 30 rūšių medienos, gamino net iš rožių šaknų. Šios medienos piešiniai, anot pašnekovo, nuostabūs, šaukšteliai gaunasi su „sagomis“. Tiesa, pašnekovas prisipažįsta, kad kartais norėdamas paryškinti medyje matomas spalvas, raštus, persistengia bešveisdamas – brūžina, kol nieko nebelieka.

Drožėjui nėra vienos mėgstamiausios medžio rūšies – kas papuola po ranka, iš to ir gamina. Kartą papuolė po ranka ir sumedėjęs kambarinis fikusas. Iš jo pagamino samtelius profesoriui iš JAV, svečias stebėjosi, ar tik ne kiniškas tai daiktas. Danui teko įrodinėti, kad iš tokios medžiagos nėra galimybės pagaminti kitaip.

Įrankių ieškojo didmiestyje

Vyras pasakoja nuo mažumės viską iš medžio tempdavęs namo, kai ką panaudodavo. Tik kai išėjo į pensiją, laisvo laiko atsirado daugiau, be to, reikėjo papildomo uždarbio, tad rimčiau atsidėjo medžio darbams. Pradėjo daryti vazas.

Kartą nuvažiavo į Burbiškio tulpių žydėjimo šventę, ten žmona panoro nusipirkti šaukštelį, paieškojo, o paskui pasiūlė vyrui: gal tu padarysi?

„Grįžęs pagaminau du šaukštukus iš kadagio. Tai buvo prieš 15 ar 18 metų. Tie šaukštukai dabar mano kolekcijoje“, – pradžią prisimena D. Stočkus. Įrankių medžio apdirbimui anuomet ieškojo didmiestyje, Rokiškyje sako neradęs.

„Konsultantai parduotuvėje žiūrėdavo į mane išplėtę į akis, nesuprasdami, ko iš jų noriu. Didmiesčiuose kažkokių įrankių jau buvo“, – sakė žiobiškietis.

Ginčijosi dėl paveldo

Gamindamas iš medžio Danas stengiasi nesugadinti to, kas jau natūraliai sukurta gamtos. Tik pašlifuoja formas, atidengia spalvą. Ieško neįprastų medžiui spalvų. Pvz., drebulės mediena balta, bet atitinkamomis sąlygomis medis keičia spalvą, atsiranda geltonų, juodų atspalvių. Neįprastas spalvas „kuria“ tręšdamas beržas, juodalksnis.

„Man labai patinka, kai į medį būna įaugęs metalas, tarkime, kai medžiai auga prie dygliuotos ar tinklinės tvoros. Atveri, kad matytųsi neįprastas vaizdas“, – sako medžio drožėjas.

Yra tokia kategorija žmonių, kuriems patinka neįprasti darbai, kiti mėgsta tradicines formas. Amatininku save vadinantis Danas juokiasi, kad kartą net ginčijosi su žinomu šalies etnologu dėl tautinio paveldo įtikinėdamas, kad tai senų darbų kopijavimas. Etnologas moksliškai įrodinėjo, kad ne visai taip…

Pasidžiaugti kaimynui

Pradėjus važinėti į muges, atsirado daugiau idėjų, ką galima sukurti. Taip atsirado riešutinės, indai iš beržo gumbų. Iš žmonių meistras išgirsdavo visokių pageidavimų ir net pasufleravimų, kai pagaminęs indą, nežinodavo, kam jis galėtų būti naudojamas.

„Mugėse malonu pabendrauti, pokštauti. Žmogus nebūtinai nusiperka daiktą, bet nueina su šypsena, tada man pačiam gera ant dūšios“, – sako medžio drožėjas ir juokauja, kad vis tik nusipirkęs neįprastą indą, gali eiti pasidžiaugti kaimynui, o su pramoniniu daiktu nelabai pasidžiaugsi, nes kaimynas gal irgi turi tokį patį.

Lazdos

Tarp D. Stočkaus darbų Latvijoje – lazdos, jas gaminančių Lietuvoje – vos vienas kitas.

Pirmąją lazdą Danas pagamino a. a. uošvienei, paskui jų prireikė žmonėms iš Vokietijos. Dano gaminamos lazdos ypatingos tuo, kad nėra montuotos, vientisos ties lenkimu. Medžio drožėjas jas šiek tiek dekoruoja augaliniais motyvais, paryškina dažais. Lazdos nestovi kaip suvenyras, užsakovai jas naudoja praktiškai.

Alkotesteris

Danas pasakoja gaminantis ir „nusiraminimo kryžiukus“. „Tai medinis kryželis su įdubimu kitoje pusėje. Į duobutę dedi nykštį ir čiužini. Juk kai žmonės jaudinasi, kažką vis maigo rankose“, – naudojimosi instrukciją pristato medžio meistras. Šie kryželiai pagaminti iš Žiobiškio bažnyčios lango rėmo.

Tarp kitų neįprastų daiktų, kurie atsirado meistro dirbtuvėje – alkotesteris. Tai šaukštas labai ilgu kreivu kotu. Pašnekovas aiškina: tokiu šaukštu bandai iš indo paimti žirnį. Jeigu pataikai į burną, gali vairuoti. Bet būna, kad ir abstinentai nepataiko.

Kelia dulkes

Medžio drožėją iš Žiobiškio susiranda įvairūs užsakovai, štai švedai prašė gaminių pagal išmatavimus, tąkart meistras nusispjovė – neišeina daryti visus darbus vienodus, be to, ir neįdomu. Pašnekovas tikina net medinių pjaustymo lentelių negaminantis, iš kolegų nusiperka. Kiekvienas turi savo stilių ir savo nišą.

Nors pripažįsta, kad neapsimoka gaminti nestandartinių darbų, nes ilgai užtrunka, tačiau negyvena iš to, tad gali sau leisti. „Pajamų kitų turiu, čia – malonumui“, – aiškina medžio drožėjas.

Darbai gimsta ūkiniame pastate, ten vyras turi dirbtuvėles, kur kelia dulkes. Tiesa, tą procesą pats pavadina kitaip – vienu žodžiu. „Kai kas buvo labai supykęs dėl tokio pasakymo, sakė nesikeikti, bet jeigu žmogus šveiti medį ir keli dulkės aplinkui, tai kaip tą veiksmą pavadinsi?“, – juokauja pašnekovas.