Prokuroras M. Jurkėnas vadovauja sudėtingiems ikiteisminiams tyrimams, atliekamiems dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.
Korupcija – didžiausias pavojus demokratijai
Prokuroras pripažįsta, kad įvertinimas jį įpareigoja dar atsakingiau gilintis į darbą, kurį pasirinko pats. Beje, šeimoje nebuvo teisininkų. M. Jurkėną pasirinkti šią sudėtingą ir gana pavojingą profesiją paakino tai, kad 1999 m. sausio 25 dieną buvo nušautas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika.
Pasirinkti darbą Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje paskatino ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kuri minėtame skyriuje dirbo 1999–2013 metais, o nuo 2013 m. iki 2021 m. vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai.
Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras teigia, kad organizuotas nusikalstamumas ir korupcija – sudėtingiausia tyrimų sritis.
„Kova su korupcija tam tikra prasme – kova su vėjo malūnais. Korupcija susijusi su įtakingų asmenų daromomis nusikalstamomis veikomis. Be to, korupcija kelia didžiausią pavojų demokratijai. Šioje nusikalstamoje veikoje dažniausiai dalyvauja politikai, savivaldos atstovai, medikai, teisėsaugos pareigūnai. Be korupcijos vadovauju organizuoto nusikalstamumo bylų tyrimui. Tai nėra paprasti nusikaltimai, o juos daro labiau organizuotos, pavojingesnės asmenų grupės“, – aiškino M. Jurkėnas.
Skirtumas tarp laikotarpių – didelis
Koks skirtumas tarp organizuotų nusikaltimų prieš ketvirtį amžiaus ir dabar?
„Neteko tuomet dirbti. Tada mokiausi, bet G. Sereikos asmenybė, jo darbas paskatino pasirinkti teisininko profesiją. Skatino ir noras pakeisti situaciją, kad būtų kuo mažiau nusikaltimų. Juk nėra malonu, kai Panevėžio miestą savo laiku vadino Mažąja Čikaga. Kitas dalykas, jeigu gyvenime nori ką nors keisti, pirmiausia keistis reikia pradėti nuo savęs – pačiam dėti pastangas situacijai pakeisti. Kita vertus, valstybė prieš 25 metus metė dideles pajėgas kovai su organizuotu nusikalstamumu ir situacija buvo suvaldyta. Palyginti laikotarpių negalima, nes skirtumas didžiulis ir tai nesulyginami dalykai“, – mano M. Jurkėnas ir sako, kad šiuolaikinė prokuratūra vykdo švietėjišką veiklą, profesija pristatoma mokyklose.
Prokuroro nuomone, tokia veikla keičia požiūrį į organizuotą nusikalstamumą.
„Organizuotas nusikalstamumas neberomantizuojamas. Jeigu tektų palyginti su Rusija, tai ten nusikaltėlio gyvenimas kitaip vertinamas. Kuriami įvairūs filmai, serialai, kuriuose nusikalstamo pasaulio atstovai pristatomi kaip pozityvūs herojai. Lietuvoje anksčiau taipogi buvo toks laikotarpis, bet dabar tai praeitas etapas. Visuomenė darosi vis sąmoningesnė, ir supratimas apie nusikaltimus keičiasi“, – tvirtino M. Jurkėnas.
Apdovanojimai – du
„Šis įvertinimas – man labai malonus“, – sakė „Apygardų prokuratūrų metų prokuroru“ išrinktas pašnekovas.
„Pirmiausia tai įvertino kolegos, o vėliau patvirtino komisija. Kita vertus, šis apdovanojimas ir kiti įvertinimai įpareigoja stengtis dar geriau ir profesionaliau dirbti bei neužmigti ant laurų. Šis apdovanojimas skirtas už padarytus darbus ir išsako lūkesčius, kad darbų kokybė nepasikeistų“, – šypsosi teisininkas ir sako, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje tokios nominacijos yra dvi.
„Pirmoji įvertinta buvo dabartinė generalinė prokurorė N. Grunskienė. Ji anksčiau, 1999 – 2013 metais, buvo to paties – Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė ir reikšmingai prisidėjo prie kovos su organizuotu nusikalstamumu“, – teigė M. Jurkėnas.
Požiūris pamažu keičiasi
Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apgailestauja, kad visuomenė ne itin vertina prokurorų darbą.
„Tai skaudina, nes šalies prokurorai 1990 m. kovo 30 d., susirinkę Vilniuje į A. Smetonos gatvėje esantį Generalinės prokuratūros pastatą, vieni pirmųjų vieningai pareiškė savo ištikimybę Lietuvos įstatymams. Ši diena dabar kasmet minima kaip Prokuratūros diena. Be to, prisiminus istoriją, prokurorų profesija iki Antrojo pasaulinio karo buvo labai vertinama – buvo didesnėje pagarboje“, prokurorai vadinti „Valstybės gynėjais“ – sakė M. Jurkėnas ir mano, kad visuomenė pamažu keičia nuomonę apie prokuroro profesiją.
Svarbu nustatyti tiesą
Išgirdęs klausimą, kada būna laimingas, ar kai byla pasiekia teismą, ar kai teisme byloje priimamas sprendimas, Mantas aiškino, kad prokuroras negali būti laimingas, kai byloje priimamas vienoks ar kitoks nuosprendis.
„Mūsų darbas nėra nuteisti žmogų ir uždaryti jį į kalėjimą. Mūsų darbas yra atkurti ir nustatyti tiesą bei padėti teismui įvykdyti teisingumą. Jei asmuo yra nuteistas, tai nebūtinai teisingumo įvykdymas. Teisingumo įvykdymas – teisingas bausmės parinkimas, tyrimo nutraukimas prieš nekaltą žmogų. Svarbiausias dalykas – tiesos nustatymas. Darbas sukelia pasitenkinimą tuomet, kai esi įvertinamas už gerai atliktą darbą. Tenka sulaukti padėkų už gerai atliktą darbą. Smagu, kai žmonės dėkoja. Tai reiškia, kad esi teisingame kelyje“, – atviravo prokuroras.
Prokuroras ir per atostogas – prokuroras
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro, nors darbas įtemptas, laisvalaikiui atranda laiko.
„Prokuroro darbas nėra 8 valandos per parą. Oficialiai darbas yra nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Žinoma, būna tam tikri budėjimai savaitgaliais arba švenčių dienomis. Kaip bebūtų, prokuroras ir per atostogas yra prokuroras. Tai įpareigoja įstatymas ir etikos kodeksas, kuris galioja prokuratūroje. Beje, kartais tenka dirbti ir po darbo, ir atostogų metu, bet laisvalaikiui laiko lieka. Turiu šeimą, todėl laisvalaikis su šeima pats smagiausias laikas. Mėgstu keliauti, skaityti, žiūrėti kino filmus. Ypač mėgstu būti gamtoje“, – pasakojo M. Jurkėnas ir teigė, kad išskirtinio pomėgio neturi, bet tuos pomėgius, kuriuos turi, derina prie vaikų.
Kaime gyventi įdomiau
43 metų M. Jurkėnas gyvena Panevėžio rajone.
Pasiteiravus, kodėl Panevėžio miestą iškeitė į gyvenimą rajone, M. Jurkėnas aiškina labai paprastai.
„Dvylika metų dirbau Pasvalio apylinkės prokuratūroje ir buvo patogiau gyventi Panevėžio rajone. Kitas dalykas, Panevėžio rajonas saugesnis nei miestas. Be to, ir vaikams gyventi kaime įdomiau bei sveikiau. Panevėžio rajonas – labai gražus. Užtektinai yra miškų, vandens telkinių ir su šeima turime galimybę ilgiau praleisti gamtoje ir atitrūkti nuo miesto šurmulio“, – pasakojo prokuroras ir teigė į miestą gyventi dabar negrįžtų.
Anot prokuroro, abiem sūnums profesijos nerinks ir nenurodys, kuo jie turi būti.
„Tėvai nevertė manęs rinktis būtent tos ar kitos profesijos, o kai pasirinkau teisės studijas, man pritarė. Profesiją rinkausi pats ir niekas nenurodė, kuo turiu būti. Todėl ir savo vaikams nenurodinėsiu, kuo jie turi būti. Jie laisvi savo pasirinkimuose. Vaikai turi pomėgių. Ir sportuoja, ir domisi informacinėmis technologijomis, mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Kokią jie profesiją pasirinks, tai bus jų valia, ir kaip tėvas juos palaikysiu. Jeigu rinksis prokuroro profesiją, pasidalinsiu patirtimi“, – sakė M. Jurkėnas.