Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 2.161 Eur ir, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 2,4%. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius šalyje sudarė 1.333,1 Eur ir, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 2,2%. Viešajame sektoriuje jis sudarė 1.383,2 Eur ir buvo 1,9% mažesnis, privačiajame – 1.314,7 Eur ir buvo 4,3% didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalyje padidėjo 10,3%: viešajame sektoriuje – 12,7%, privačiajame – 9,3%.
„Laisvų darbo vietų skaičius viešajame sektoriuje jau kurį laiką išlieka stabiliai aukštas, o atlyginimai viešajame sektoriuje šiemet augo sparčiau nei privačiame sektoriuje. Šis atlyginimų augimo skirtumas neliko nepastebėtas. Ilgą laikę konkurencinėje kovoje dėl kandidatų buksavęs viešasis sektorius šiuo metu įgauna pagreitį ir didina savo galimybes pritraukti reikalingus darbuotojus“, – konstatuoja Rita Karavaitienė – darbo portalo CV-Online marketingo vadovė.
Giedrė Kaminskaitė-Salters „Telia Lietuva“, direktorė sako, kad paradoksali padėtis susidarė dėl darbuotojų konkuruojant su viešuoju sektoriumi. Pastarajame nuolat buvo didinami atlyginimai, tačiau, skirtingai nuo verslo, nebuvo galvojama apie efektyvumą.
Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.
„Matome, kad viešajame sektoriuje atlyginimų didinimas ir darbo vietų kūrimas eina ranka rankon. Dabar klausimas ar šis santykis tarp verslo ir jo prižiūrėtojų yra sveikas. Nes institucijų, kurios prižiūri verslą ir kuriose dirbantiems mokami vis didesni atlyginimai, daugėja. O ta visuomenės dalis, kuri neša mokesčius į valstybės biudžetą spaudžiama vis labiau“, – sako G. Kaminskaitė-Salters ir sako, kad jaučia, jog daugėja reguliavimo dėl reguliavimo.
Jei Didžiojoje Britanijoje vienam verslo subjektui jai pavyko rasti 13 kontroliuojančių institucijų, tai Lietuvoje 60.
„Reguliavimas labai paprasta sritis, kurią galima susisteminti ir atsisakyti perteklinio reguliavimo galėtume pagreitėti ir vystytis kur kas lengviau ir greičiau nei dabar“, – kas mus stabdo pabrėžia G. Kaminskaitė-Salters ir mato didžiulę riziką, kad mes jau pradedame ieškoti tik tingaus gyvenimo. Tai ekonomikai pavojinga. Pavyzdžiui, kalbama apie keturių dienų darbo savaitę.
Darbo rinkoje matomi ir kiti pokyčiai.
„Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis. Kai užsienio investuotojai renkasi ar skambučių centrą kurti pas mus, ar Indijoje, mūsų nebesirinks. Mums reikia apsispręsti, kur eisime, ar tiesiog save apgaudinėti, kad dar truputį „pasispaudę“ galėsime toliau būti patrauklūs kaip pigios darbo jėgos šalis. Nebebūsime. Kol kas esame ant praeities bangos kai mus vežė augantys atlyginimai ir besisteigiantys paslaugų centrai. Tačiau ši banga jau lūžta“, – aiškina G. Kaminskaitė-Salters.
„Telia“ vadovė sako, kad su labai aukštu išsilavino lygiu ir žiniomis bei dar gana aukšta darbo etika galime orientuotis į tokias šalis kaip Singapūras. Ten reguliavimas minimalus, skatinamos inovacijos ir išsilavinimas.
