Paryžiuje surengtoje parodoje stiklo kūrėjai iš Panevėžio stebėjo keistas tendencijas: gal tai ženklas, kad Europoje ne viskas yra gerai?

Kone tris dešimtmečius Paryžiuje vykstanti viena garsiausių pasaulyje namų interjero dizaino paroda „Maison & Objet“ praėjusį savaitgalį sutraukė minias.

Jau aštuntąjį kartą joje savo darbus pristatė ir panevėžiečiai stiklo virtuozai.

Išskirtinius skulptūriškus interjero gaminius į Paryžių atvežęs stiklo studijos „Glassremis“ įkūrėjas ir idėjų generatorius Remigijus Kriukas šypsosi, kad per daug metų sukauptos žinios ir praktika jam leidžia prabangą kurti tai, ką norisi pačiam, nepataikaujant madoms ar meno srovėms.

Naujausios tendencijos

Kaip pasakojo į Paryžių su R. Kriuku vykusi žmona, taip pat stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė, du kartus per metus organizuojama tarptautinė namų interjero dizaino paroda – tarsi lakmuso popierėlis, atspindintis, kuo kvėpuoja meno pasaulis. Į šią tris dienas trunkančią parodą suvažiuoja ne tik ieškantieji ko nors išskirtinio savo namams, bet ir žinomų pasaulio meno galerijų savininkai ar didmenine meno gaminių prekyba besiverčiančios įmonės.

„Tokios mugės yra pagrindinė vieta save parodyti ir kitus pamatyti. Į jas suvažiuoja praktiškai iš viso pasaulio. Ši mugė – tarsi šiuolaikinio meno paroda, kur gali pamatyti pačias naujausias kūrybos tendencijas ir apskritai, kuo gyvena pasaulis“, – sako I. Stulgaitė-Kriukienė.

Baldai iš žaislų

Parodos mastas išties įspūdingas. Anot I. Stulgaitės-Kriukienės, per vieną dieną tiesiog neįmanoma apeiti visų ekspozicijų. O norisi iš arčiau apžiūrėti kūrėjų darbus, pabendrauti su pačiais autoriais.

Kai kurie novatoriški darbai išties traukė akį. Pavyzdžiui, šiemet daugelio lankytojų dėmesį prikaustė iš pliušinių žaislų sukurti foteliai ar indai, pagaminti papjė mašė technika, bet visai kito nei mums įprasta stiliaus.

„Parodoje – pačios įvairiausios idėjos. Čia įdomu užsukti ne tik įsigyti patikusių daiktų ar interjero detalių, bet ir apskritai pamatyti, kuo kvėpuoja kūrybos pasaulis, kaip kuria, ką mąsto kūrėjai“, – pasakojo stiklo menininkė.

Nuo naujokų iki magnatų

Esant tokiai didelei pasiūlai, natūralu, pasak I. Stulgaitės-Kriukienės, kad kiekvienos ekspozicijos autorius bando išsiskirti ir patraukti lankytojų dėmesį. Vieni stengiasi privilioti novatoriškais gaminiais, kiti – originaliais stendais, dar treti – unikaliais gaminių pristatymais, pavyzdžiui, pačiame stende demonstruojama, kaip gimsta rankų darbo kilimai.

„Aš net visko neapėjau, kokio dydžio ši paroda. Tenka atsirinkti, kas įdomu pačiam ar tiesiog patraukia akį. Didelis margumynas, kiekvienas stengiasi originaliai išsiskirti“, – įspūdžiais dalijosi I. Stulgaitė-Kriukienė. Ją pačią džiugino tai, kad daug dėmesio skiriama amatui, meistrystei ir pačiam kūrėjui.

Buvo ne tik didelių kompanijų, bet ir individualių kūrėjų – pradedant juvelyrais ir baigiant stalo įrankių meistrais. Šalia žinomų pasaulinių vardų – ir kylantys menininkai. Panevėžietė šypsosi, kad parodoje buvo girdėti ir lietuviška šneka.

Iš viso pasaulio

Namų interjero dizaino parodoje pristatyta ir daug stiklo dirbinių, tačiau, anot Indrės, ir kūrėjai, ir jų darbai – labai skirtingai. Didžiąją dalį stiklo gaminių sudarė įvairūs šviestuvai ir apšvietimo sprendimai, buvo didžiulis pasirinkimas įvairiausių indų, interjero detalių. „Glassremis“ Paryžiuje pristatė skulptūrinių objektų kolekciją: skulptūrines vazas bei trimačius stiklo paveikslus. Dalis darbų sukurta Panevėžyje esančioje studijoje, o dalis – Čekijoje, kur per daugybę metų R. Kriukas įleido gilias šaknis.

Kaip paaiškino I. Stulgaitė-Kriukienė, tokias vazas naudoti pagal įprastą paskirtį būtų sudėtinga dėl jų svorio ir tūrio. Dažniausiai jos įsigyjamos, kad puoštų namų interjerą.

„Kiekvienas klientas turi savo matymą, jį savotiškai suformuoja jo šalies tradicijos, spalvų deriniai, stilius, formos. Pavyzdžiui, viena spalva tinka vienai šaliai, o kitai visai netiks. Kad mes taikomės prie naujausių interjero tendencijų, negaliu pasakyti, bet kad į jas būtų nereaguojama, taip pat negaliu tvirtinti“, – kalbėjo panevėžietė.

Ją šiemet labiausiai nustebino tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, mažai beliko klientų iš Europos. Dažnas ateidavo prie panevėžiečių stendo, pasidžiaugdavo kūriniais ir nueidavo. Pagrindiniai panevėžiečių stiklo virtuozų užsakovai – Indijos, Kinijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Amerikos ar Afrikos šalių atstovai.

„Mugės paprastai atspindi pasaulio politines ir ekonomines tendencijas. Gal tai kažkoks šauklys, kad Europoje ne viskas yra gerai?“ – svarsto I. Stulgaitė-Kriukienė.

Iš meilės stiklui

Paklaustas, kuo galima suvilioti daug visko mačiusį užsakovą, lietuviško stiklo kūrėjas R. Kriukas šypsosi, kad tam reikia sukurti geriausią produktą. O tam būtinos žinios, patirtis, užsidegimas ir pajutimas.

„Kaip kažkas yra pasakęs, pirmiausia turi būti velniškai gerai įvaldęs amatą, kad galėtum kurti meną. Esu senas vilkas, per daug metų sukaupiau tos patirties. Be abejo, reikia turėti ir kūrybinę gyslelę, turi būti fanatiškai atsidavęs stiklui“, – paaiškino R. Kriukas. Menininkui sudėtinga pasakoti apie savo kūrybą – jam daug geriau sekasi kurti, nei kalbėti.

O kai širdis jau kelis dešimtmečius plaka stiklo ritmu, jis turi prabangą kurti taip, kaip jaučia.

„Nepataikauju jokioms srovėms, madoms ar tendencijoms – kuriu savo. Kad stiklą galėtum suvaldyti ir prisijaukinti, turi jį beprotiškai mylėti“, – šypsosi R. Kriukas.

Nors jis yra kūrėjas ir kūrybinių idėjų generatorius, nuo kurio prasideda meninio stiklo studijos veikla, tačiau, kaip prisipažįsta, vienas jis – ne karys. Stiklas yra karšta, kaprizinga ir labai trapi medžiaga, kurią suvaldyti geba ne kiekvienas. Kad gimtų naujas darbas, prie jo turi prisiliesti stiklo pūtikas, šlifuotojas, kiti kūrybinės komandos nariai.

„Esu užsispyręs. Tai padėjo man sukurti produktą, kad išdrįsčiau peržengti Panevėžio, o vėliau ir Lietuvos ribą. Ir toliau nenurimsiu. Jeigu būtų galimybė, ir mėnulyje surengčiau parodą“, – juokauja R. Kriukas.