„Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje nedidėja, jaunimas siekia studijuoti būtinai tik aukštosiose mokyklose. Iš tiesų, puikią karjerą galima padaryti pasirinkus tiek vieną, tiek kitą variantą, neretai profesijos turėjimas suteikia didesnes galimybes gauti darbą, ir gerai apmokamą. Liūdna, tačiau ilgus dešimtmečius visuomenėje vyravęs iškreiptas požiūris į profesinį mokymą suformavo nepagarbią nuostatą į besirenkančius tokį kelią kaip ribotų gabumų ir galimybių žmones, neturinčius didesnių tolesnių studijų ambicijų. Šią situaciją būtina keisti, tik tam reikia pastangų ir laiko“, – sako Palangoje įsikūrusio viešbučio, SPA ir konferencijų centro „Vanagupė“ vykdančioji direktorė Giedrė Rudienė.
Didelė konkurencija dėl darbuotojų
„Bendradarbiaujame su Ernesto Galvanausko mokymo centru ir Klaipėdos turizmo mokykla. Priimame moksleivius ir profesijų mokytojus savo įmonėje ekskursijoms, esame priėmę praktikai ir stažuotėms pačius profesijos mokytojus. Dalinamės patirtimis apie moksleivių žinias, kompetencijas, privalumus ir trūkumus su mokymo įstaigomis, kad būtų gerinama jų studijų kokybė. Mokiniai pas mus atlieka praktikas, o dažnas pasilieka dirbti ir toliau“, – teigia ji.
„Prieš vasaros sezoną visuomet ieškome virėjų, taip pat padavėjų, barmenų, kambarių tarnybos šeimininkių, virtuvės pagalbinių darbuotojų. Toks sezoninis trūkumas atsiranda kiekvienais metais, kadangi pradeda veikti sezoniniai verslai, smarkiai padidėja darbo vietų pasiūla bei konkurencija. Konkuruojame dėl darbuotojų ne tik su vietinėmis įmonėmis, bet ir su viešbučiais užsienio kurortuose, nes didelė dalis jaunimo išvyksta dirbti ir ten“, – kalba pašnekovė.
Paklausta, kaip apskritai vertina profesinio mokymo lygį Lietuvoje, G. Rudienė sako, kad jis gana aukštas, tačiau tobulinti tikrai yra ką.
Sėkmę lemia pastangos
Darbas viešbučiuose ir restoranuose susijęs su žmonių aptarnavimu, todėl svarbios darbuotojų savybės, G. Rudienės teigimu, yra atsakingumas, mandagumas, kultūringumas, komunikaciniai gebėjimai, tarp jų ir užsienio kalbų mokėjimas, lankstumas bei gebėjimas nenumatytomis aplinkybėmis atlikti įvairias, ne tik tiesiogines, užduotis.
Pasak G. Rudienės, teisingai pasirinkti profesijos mokslai suteikia ne tik gerai apmokamą darbo vietą, bet ir nuolatines galimybes augti bei daryti karjerą, tam tereikia pastangų ir darbštumo.
„Dar vienas mūsų darbuotojas pradėjo dirbti padavėju vos pabaigęs pirmą kursą Klaipėdos turizmo mokykloje, vėliau studijuodamas dirbo barmenu. Pabaigęs profesinius barmeno padavėjo mokslus, įstojo į Kauno kolegiją studijuoti maisto technologijos specialybės, dirbo virėju, restorano administratoriumi, užaugo iki restorano vadovo. O šiuo metu jis jau pats dirba profesijos mokytoju ir žiniomis bei patirtimi dalijasi su jaunąja karta. Tad pasirinkus profesinio mokymosi kelią galimybės augti yra praktiškai neribotos, tereikia didelio noro ir pastangų“, – reziumuoja pašnekovė.
Profesinis mokymas orientuotas į darbo rinką
Apie tai, kuo norėtų tapti, D. Saldukas pradėjo galvoti dar šeštoje klasėje.
„Mane traukė elektronika. Tėvas tada dirbo „Lietuvos telekome“, tai paskatino mano smalsumą. Taip ir „užsikabinau“, pradėjau mąstyti apie inžinieriaus karjerą.
Mokslai gerai sekėsi. Baigdamas dešimtą klasę nusprendžiau, kad profesinėje mokykloje įgysiu daugiau elektronikos žinių, todėl įstojau į tuometinį Vilniaus technologijų mokymo centrą (dabar – TECHIN). Per trejus metus baigiau energetinių sistemų elektronikos programą. Po dvejų metų išsilaikiau abitūros egzaminus, o tretieji buvo skirti vien profesijos mokymuisi“, – pasakoja D. Saldukas.
„Ko tikėjausi, tą dabar ir turiu. Yra iššūkių, yra dar ko pasimokyti, bet netrūksta ir savirealizacijos galimybių. Tai, ką pasisėmiau mokydamasis profesinėje mokymo įstaigoje, dabar taikau savo darbe. Profesinis mokymas orientuotas į darbo rinką, tad ir mokymo moduliai parengti taip, kad įgytas žinias būtų galima pritaikyti konkrečioje darbo vietoje. Tai nėra tuščias laiko švaistymas“, – sako vaikinas.
Po mokslų Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centre D. Saldukas pradėjo studijuoti taikomąją fiziką Vilniaus universitete. Bakalauro diplomu vaikinas neketina apsiriboti ir jau dabar dairosi į inžinerijos srities magistrantūros studijas.
„Savo pasirinkimo nesigailiu. Kompetentingų dėstytojų mokykloje buvo, ir ne vienas. Profesinę mokyklą drąsiai rinkčiausi vėl, tik gal bandyčiau paskutiniuosius mokymosi metus iškart derinti su studijomis universitete“, – prisipažįsta Deivydas.