Svajonė inžinerijai atvedė į mediciną

Nerijus Kutra – radviliškietis. Baigęs mokyklą, jis svajojo studijuoti inžineriją, kadangi ši profesija jam buvo patraukli. Bet gyvenimas pateikė kitokį posūkį, todėl buvo apsispręsta studijuoti mediciną Vilniaus universitete.

„Manyčiau, kad dabartinė mano profesija iš dalies susijusi su inžinerija, nes be biomechanikos išmanymo ortopedas negali išsiversti. Biomechaniniai tyrimai ženkliai palengvina darbą, nes pateikia išsamią informaciją, kuri itin vertinga progreso sekimui“,– šypsodamasis sakė gydytojas.

Vaikystėje medicina, galima sakyti, buvo greta, nes mama dirbo Radviliškio ligoninės operacinės instrumentatore, todėl savo atžalą kartais nusivesdavo į darbą. Kas dabar ir bepasakys, kokį poveikį tuomet vaikui suvaidino žmonės baltais chalatais.

Baigęs studijas Vilniaus universitete, rezidentūroje Nerijus Kutra nutarė gilintis į smulkiąją ortopediją, kadangi ši sritis atrodė įdomiausia, kupina daug nežinomų dalykų, vadinasi, kupina ieškojimų ir atradimų. Toks pasirinkimas jaunojo mediko nenuvylė.

Platus gydomų ligų spektras

Šiuo metu Nerijus Kutra darbuojasi Radviliškio, Joniškio ir Šiaulių ligoninėse. Kadangi Regioninė Telšių ligoninė neturėjo smulkiosios ortopedijos specialisto, gydytojas sutiko pagal numatytą grafiką konsultuoti žemaičius, o vėliau jiems suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Jo gydomų ligų spektras labai platus.

Gydytojas atlieka pirštų sąnarių artroplastines operacijas, panaudojant autotransplantantus (pačio žmogaus gyvuosius audinius) arba sąnarių endoprotezus (dirbtinius sąnarius). Jis gydo kaulų, sąnarių, raumenų ligas (dermatomiozitas, artrozė, kojos nykščio deformacija, riešo kanalo sindromas, sausgyslių ir raiščių sužalojimas, tendinitas sausgyslių uždegimas, lateralinis epikondilitas – tenisininko alkūnė, kelio sąnario menisko plyšimas). Atlieka plaštakos bei riešo sausgyslių bei raiščių rekonstrukcijas, esant trauminiam sužalojimui ar spontaniniam plyšimui.

Taiko riešo artroskopinę chirurgiją, esant riešo raiščių sužalojimui, sąnario laisvakūniams bei minkštųjų audinių degeneracijai. Specializuojasi alkūnės patologijoje. Taiko konservatyvų bei chirurginį gydymą, esant lateraliniam (išoriniam) arba medialiniam (vidiniam) epikondilitui.

Gydytojas atlieka alkūnės raiščių rekonstrukciją, esant vidiniam ir/arba išoriniam kolateraliniam raiščių plyšimui po alkūnės trauminio sužalojimo, taip pat alkūnės artroskopijas, esant išoriniam epikondilitui, alkūnės disekuojančiai osteochondrozei, alkūnės kontraktūrai. Artroskopiškai šalina laisvakūnius (sąnarines „peles“), atlieka artroskopinę sinovektomiją. Pėdos korekcinėse operacijose koreguoja į išorę iškrypusius nykščius bei plaktukines pėdos pirštų deformacijas. Atlieka čiurnos artroskopiją, esant laisvakūniams čiurnos sąnaryje, čiurnos sąnario artrozei bei disekuojančiai osteochondrozei.

Kokios labiausiai pasisekusios ar įsimintiniausios operacijos? Gydytojo manymu, tai priklauso, per kiek laiko žmogus grįžta į visavertį gyvenimą. Pasak jo, operacija – tik gydymo dalis, o toliau seka reabilitacija, fiziniai pratimai, pačio žmogaus noras kuo greičiau pasveikti.

Praverčia užsienio patirtis

Nerijus Kutra, priklausantis Lietuvos ortopedų traumatologų ir Šiaulių krašto ortopedų traumatologų draugijoms, stažavosi Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Visa tai – gydytojui tik į profesinę naudą. Negalima pamiršti tokio svarbaus fakto, kad gydytojas, dirbdamas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pirmas Lietuvoje panaudojo implantą, skirtą atkurti traumuotą periferinį nervą.

Tuomet smulkiosios ortopedijos ir traumatologijos specialistas džiaugėsi sėkminga operacija. Ji atlikta aštuoniolikamečiui vaikinui, nelaimingo atsitikimo metu susižalojusiam riešo nervą. Ši medicinos naujovė padėjo išsaugoti jauno žmogaus rankos funkciją.

Anot gydytojo N. Kutros, traumos metu dažnai būna pažeidžiami periferiniai nervai, ypač viršutinės galūnės nervai. Dažniausiai operuojantys chirurgai sužalotus periferinius nervus rekonstruodavo dviem technikomis: susiuvant sužalotus nervo galus arba panaudojant donorinius autotransplantantus (nervo fragmento paėmimu ir perkėlimu į sužalotą vietą). Gydytojo ortopedo traumatologo teigimu, nervo paėmimas ir perkėlimas į sužaloto nervo vietą sukelia tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, donorinė vieta, iš kurios paimamas nervas, lieka nejautri, gali formuotis neuroma.

Tuomet gydytojas Nerijus Kutra pirmą kartą Lietuvoje panaudojo mažiau komplikacijų turintį metodą – nervo atauginimo vamzdelį.

Visiškai neseniai jis tarptautinėje konferencijoje, dalyvaujant Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos medikams, skaitė pranešimą apie riešo patologiją ir gydymo metodus.

Puikus ir kolegiškas specialistas

Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė džiaugiasi gydytojo Nerijaus Kutros atvykimu, nes žemaičiai tokio specialisto, puikiai išmanančio smulkiąją ortopediją, laukė. Pasak ligoninės vadovės, gydytojas labai kolegiškas, noriai dalinasi savo darbo patirtimi, su visais bičiuliškai bendrauja.

Gydytojui Telšių ligoninė savo modernumu palieka gerą įspūdį. Jo manymu, ypač svarbu, kad čia darbuojasi puikus ir kompetentingas Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Ali Khalil Chahine, skiriantis didelį dėmesį moderniai aparatūrai ir pažangiausioms medicininėms priemonėms įsigyti.