Septyniolikmetis Nojus nutarė nemokamai apkirpti senjorus: į globos namus grįšiu dar ne vieną kartą

Gal ir nieko nestebina prieš šventes rengiamos iniciatyvos padėti silpnesniems, prasčiau gyvenantiems ar labiau stokojantiems, tačiau kai iniciatyvą dalytis gėriu rodo nepilnametis, maloniai nustebina. Kauniečiui Nojui Petrikaičiui – 17 metų. Kirpėjo specialybę pasirinkęs jaunuolis jau metus stažuojasi vienoje kirpykloje, o prieš šventes nutarė savo paslaugas neatlygintinai pasiūlyti vienų globos namų gyventojams. Nojus tikina: ši akcija tikrai nebus vienakartė.

– Nojau, kada ir kaip supratote, kad norite būtų kirpėju?

– Nuo mažens išsiskirdavau savo šukuosena, turėjau ją išskirtinę. Jei vieni vaikai atrodydavo vienaip, tai man reikėdavo kitaip, o mama nepykdavo, leisdavo man eksperimentuoti su savo plaukais. Esu turėjęs ir ilgus plaukus, ir kasą, dažęs įvairiomis spalvomis, nusiskutęs plikai – eksperimentavau kaip tik šaudavo į galvą.

– Gal namiškiai – mama, broliai, tėtis – jau naudojasi jūsų paslaugomis? Kokių vertinimų sulaukiate?

– Taip, kerpu visus šeimos narius, draugus. Mano pirmieji klientai buvo mažieji broliukai – Kajus (7 m.) ir Matas (6 m.).

Pradžioje, aišku, reakcijų buvo įvairių, nes pirmas blynas dažniausiai būna prisvilęs, tačiau visi tie, kuriuos pradėjau kirpti, ir liko ištikimiausi mano klientai. Dabar jauniausias mano klientas yra dėdės sūnus, kuriam tik metukai, o vyriausias – 92-ejų.

Mama, matydama mano aistrą kirpti, prieš metus mane užregistravo į kirpėjų kursus. Jie vyko savaitgaliais, kursuose buvau vienintelis vyras ir dar jauniausias – 16-os. Matyt, mokytojos pamatė mano norą mokytis, o gal ir potencialą, ir pasiūlė man likti mokykloje praktikuotis. Dabar jaučiuosi esąs savo kelyje, nes turbūt žmogui svarbiausia rasti savo mylimą veiklą, o aš tikrai jaučiu didžiulę aistrą kirpimams.

– Ar jau dirbate oficialiai? Ką labiausiai norėtumėte kirpti? Kokios vyrauja mados?

– Taip, jau metus praktikuojuosi kirpykloje. Labiausiai norėčiau būti barberiu, vyrų kirpėju. Madas diktuoja pats klientas, dažniausiai ateina su savo norais ir ne visiems tinka tas kirpimas, kuris dabar ant bangos. Smagiausia pamatyti rezultatą ir kaip juo džiaugiasi pats klientas.

– Kaip kilo mintis nemokamai kirpti plaukus senjorams?

– Mano mama jau 10 metų dirba su senjorais, yra žurnalo „60+“ įkūrėja, yra sukūrusi daugybę projektų jiems, tai ta meile seneliams užkrėtė ir mane, nes mačiau kaip ji juos vertina ir jais rūpinasi.

Taip kilo mintis, kad ir aš galiu tęsti mamos darbus – tik kita forma. Nusprendžiau senelių namuose apkirpti senelius. Tai dariau pirmą kartą ir noriu, kad mano bendradarbiavimas su jais nebūtų tik vienas geras darbas prieš šventes, noriu, kad tai būtų tęstinis darbas.

Ypač tai svarbu senjorams, nes jiems aktualiausios turbūt ne dovanos, o dėmesys, rūpestis ir laikas, kurį galime jiems parodyti. Būdami ten net nedarėme jų nuotraukų, nes nesinori daryti reklamos iš gerų darbų. Tiesiog norėjosi padaryti dėl jų tai, ką galiu geriausiai.

– Planuojate senelių namuose apsilankyti dar kartą?

– Planuoju atvykti kas 1,5 mėn., su senjorais jau susitarėme, kad jie manęs lauks. Iš pradžių senelių akyse mačiau nepasitikėjimą – pamatė jauną vaikinuką ir nesitikėjo, kad apkirpsiu gerai. Bet vėliau visi buvo labai patenkinti. Labiausiai įstrigo vienas senjoras, kurį atvežė vežimėlyje, ir jis sunkiai kalbėjo. Susikalbėjom tik jam rodant pirštais, tai po kirpimo jis parodė liuksą. Visi mano klientai šypsojosi. Ėjau ir į kambarius kirpti gulinčių senelių, kurie sunkiai juda. Iš viso apkirpau 12 senjorų.

Šypsenų – dar daugiau

VŠĮ Kauno Panemunės socialinės globos namų direktorė Silvija Gružauskienė sako, kad šventiniu laikotarpiu labai smagu Globos namuose sulaukti savanorių, kurie aplanko senjorus ir savo darbu prisideda prie geresnės namų gyventojų nuotaikos.

„Šią savaitę mus aplankė Nojus, kuris apkirpo ir pagražino senolius. Ne taip dažnai jauni žmonės ryžtasi aplankyti Globos namus ir padėti senyvo amžiaus žmonėms jų kasdienybėje, todėl šis atvejis – išskirtinis. Senjorams labai svarbu jaustis oriai, gražiai, tvarkingai. Tai didelė pagalba ir darbuotojams, kurie kirpėjų įgūdžių tikrai ne visi turi. Po Nojaus vizito mūsų namuose senjorų šypsenų ir gražių padėkos žodžių yra daug daugiau ir švenčių laukimas dar gražesnis.Visi esame dėkingi už tokius altruistinius ir reikalingus darbus“, – sakė S. Gružauskienė.