Septynių pagrindinių kognityvinių įgūdžių svarba
Justina Inkrataitė laidoje „Kaip“ pasakoja, kad žmogaus smegenyse išskiriamos septynios pagrindinės kognityvinių įgūdžių kategorijos: dėmesys, informacijos apdorojimo greitis, darbinė ir ilgalaikė atmintis, vaizdinės bei girdimos informacijos apdorojimas, taip pat logika ir sprendimų priėmimas. Šie įgūdžiai sudaro pagrindą smegenų veiklai ir lemia gebėjimą efektyviai apdoroti bei naudoti informaciją. Anot specialistės, šių funkcijų silpnėjimas gali paveikti kasdienę veiklą, net paprastų užduočių atlikimą, todėl svarbu nuolat lavinti kognityvinius įgūdžius, kad smegenys išliktų aktyvios visą gyvenimą.
„Kiekvienas gali lavinti ir treniruoti savo smegenis – svarbiausia yra tai daryti sąmoningai ir nuosekliai. Smegenys yra neįtikėtinai plastiškos ir, nors dauguma žmonių mano, kad su amžiumi jų gebėjimai natūraliai silpsta, tiesa yra tokia, kad mes patys galime tą procesą kontroliuoti,“ – teigia Justina.
Pasak J. Inkrataitės, vienas iš pagrindinių kognityvinių įgūdžių yra ilgalaikė atmintis. Specialistė aiškina, kad efektyvi ilgalaikės atminties funkcija yra būtina norint ne tik efektyviai prisiminti informaciją, bet ir apsisaugoti nuo demencijos ar Alzheimerio ligos. Kalbėdama apie tai, kaip lavinti ilgalaikę atmintį, Justina rekomenduoja nuolatinį naujos informacijos įsisavinimą – svarbiausia, kad smegenys gautų nuolatinį stimulą ir mokymasis taptų kasdienės rutinos dalimi:
„Kai mes nustojame mokytis ir nebeduodame savo smegenims reikiamo krūvio, jos pradeda silpti. Tai yra lygiai tas pats kaip ir su raumenimis – jeigu netreniruojame, šie atrofuojasi. Kiekvienas žmogus turėtų nuolat siekti žinių – skaityti knygas, mokytis naujų dalykų, o mokymasis kalbų yra laikomas vienu iš efektyviausių būdų lavinti ilgalaikę atmintį, nes taip smegenys priverčiamos dirbti su naujomis struktūromis ir modeliais.“
Dopamino poveikis smegenims – kaip išlaikyti pusiausvyrą?
Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje, kurioje dominuoja išmanieji įrenginiai ir socialinė medija, žmonės vis dažniau susiduria su sunkumais išlaikydami dėmesį. J. Inkrataitė pabrėžia, kad nuolatiniai technologijų stimulai, nors ir patrauklūs, gali pakenkti mūsų gebėjimui sutelkti dėmesį. Anot jos, esant tokiam informacijos pertekliui svarbu ugdyti sąmoningumą – įgūdį, kuris padeda stebėti, kur keliauja mūsų mintys, ir grąžinti jas į dabarties akimirką:
„Mūsų dėmesys yra nuolat išblaškomas. Technologijos, nors ir naudingos, sukuria nuolatinę pagundą greitai keisti veiklas, dėl ko smegenys pradeda veikti paviršutiniškai. Sąmoningumas tampa būtinu įrankiu šioje situacijoje – jis padeda suvokti, kada mes prarandame dėmesį, ir grąžina mus į dabartį. Tai leidžia ne tik geriau susikaupti, bet ir efektyviau apdoroti informaciją.“
Kitas svarbus aspektas, kurį akcentuoja Justina, yra dopamino – „laimės hormono“ – vaidmuo smegenų veikloje. Nors dopaminas yra būtinas, nes jis padeda mums jaustis motyvuotiems ir laimingiems, jo perteklius gali sukelti rimtų pasekmių. Šiuolaikinės technologijos dažnai skatina greitą dopamino išsiskyrimą, kas gali sukelti priklausomybę nuo trumpalaikių malonumų, pavyzdžiui, socialinės medijos.
„Per didelis dopamino kiekis gali sutrikdyti smegenų pusiausvyrą, mažinti gebėjimą susikaupti ir ilgainiui pabloginti mūsų gebėjimą priimti sprendimus. Svarbu ne tik siekti greito, paviršutiniško informacijos pertekliaus, bet ir užtikrinti, kad mūsų smegenys turėtų pakankamai laiko atsigauti,“ – aiškina J. Inkrataitė.
Pasak Justinos, dėmesio lavinimas yra ilgas procesas, kuris reikalauja nuoseklių pastangų. Ji pabrėžia, kad net tokios paprastos veiklos kaip skaitymas, meditacija ar tiesiog buvimas gamtoje gali būti puikus būdas treniruoti dėmesio išlaikymą. Tačiau svarbiausia stebėti, kaip elgiasi mūsų protas atliekant tam tikrą veiksmą: jei pastebima, kad mintys klaidžioja, svarbu sąmoningai sustoti, grįžti prie atliekamos užduoties ir vėl susikoncentruoti. Ši praktika padeda palaikyti dėmesį ilgesnį laiką ir skatina smegenų gebėjimą efektyviau veikti kasdienėse situacijose.
Aplinkos ir emocinės būsenos įtaka smegenų sveikatai
Justina Inkrataitė pabrėžia aplinkos ir emocinės būsenos svarbą smegenų veiklai. Pasak jos, aplinka, kurioje praleidžiame daugiausia laiko, gali reikšmingai paveikti tiek mūsų smegenų sveikatą, tiek emocijas.
„Jei aplinka yra chaotiška, triukšminga ar stresinė, tai sukelia papildomą apkrovą smegenims. Ilgalaikis buvimas tokioje aplinkoje gali sukelti nuolatinį stresą, kuris ilgainiui prisideda prie smegenų funkcijų silpnėjimo. Net maži pokyčiai, tokie kaip darbo vietos pertvarkymas ar reguliarios pertraukos, gali sumažinti streso lygį ir padidinti produktyvumą. Svarbu, kad mūsų darbo ir gyvenimo aplinka būtų harmoninga, nes tai teigiamai veikia ne tik emocinę būseną, bet ir smegenų veiklą,“ – sako specialistė.
Kognityvinių įgūdžių mentorė skatina visus, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos, sąmoningai rūpintis savo smegenų sveikata. Workland studijoje filmuojamoje „Kaip“ laidoje Justina pabrėžė, kad smegenų lavinimas yra ne trumpalaikis tikslas, o nuolatinis procesas, svarbus visą gyvenimą. Nedideli intelektiniai iššūkiai ir harmoninga aplinka padeda palaikyti efektyvią smegenų veiklą ir gerina psichologinę gerovę ilgalaikėje perspektyvoje.
Daugiau apie tai, kaip treniruoti smegenis ir ugdyti kognityvinius įgūdžius – žiūrėkite naujausioje „Kaip“ laidoje: