Specialybė, pagal kurią galima uždirbti 5000 eurų ir daugiau, – darbuotojų poreikis auga visame pasaulyje

Kuo tolyn, tuo daugiau įmonių nori įdarbinti duomenis, kad padėtų verslui spręsti svarbius klausimus – per duomenis identifikuotų, kaip kelti pelningumą, kaip optimizuoti procesus ar keisti verslo fokusą pagal pasikeitusius vartojimo įpročius.

Didžiausias poreikis matomas tose įmonėse, kurios naudoja pažangias technologijas ir dirba su itin dideliais duomenų kiekiais. Turint omenyje didėjančius modernizacijos mastus, siekdamos susitvarkyti vidinius ir klientų valdymo procesus, duomenų analitikus dažniau samdo ir mažesnės įmonės.
Apskritai, verslo pasaulyje tapo įprasta sprendimus priimti remiantis matavimais ir skaičiais, tad duomenų analitikai tampa itin svarbiais specialistais įmonės augimui ir sėkmei.

Priklauso nuo įmonės brandos

Edita Mačienė, IT įmonės „Devbridge“ vyriausioji duomenų analitikė, teigia, kad tokių specialistų poreikis priklauso nuo įmonės brandos.

Kaip ir verslo analitikas, duomenų analitikas turi stiprų fokusą į verslo poreikius. Dažnai duomenų analitiko darbas neatsiejamas nuo glaudaus bendradarbiavimo su verslu, siekiant išsiaiškinti pagrindinius klausimus, kuriuos norima atsakyti per duomenis, surinkti reikalavimus, tam kad būtų pasiūlytas geriausias sprendimas.

„Tokie sprendimai gali varijuoti nuo įžvalgų apie versle einamuoju metu vykstančius procesus ir tendencijas iki prognozių ar projekcijų ateičiai. Reguliariam tokių įžvalgų sekimui duomenų analitikai kuria verslo informacijos ataskaitas ar prietaisų skydelį, įgalinantį verslo vadovus situacijos sekimui bei adekvačiam sprendimų priėmimui. Duomenų analitikas yra duomenų specialistas, gebantis individualius duomenis verslo kontekste transformuoti į informaciją, jai suteikti prasmę, palyginti ir transformuoti į žinias apie versle vykstančius procesus, ir galiausiai sujungtas žinias paversti įrankiu sėkmingam sprendimų priėmimui“, – paaiškina ji.

Pasak ekspertės, kaip analitiko rolė atrodo kiekvienos įmonės kontekste priklauso tiek nuo verslo srities ir poreikių, tiek nuo organizacijos brandos ir raštingumo duomenų srityje.

Brandi organizacija gali turėti duomenų apdorojimo, paruošimo, analizės ir vartojimo modelį, kuriame duomenų specialistų rolės skiriamos per skirtingas atsakomybes ir žingsnius šiame procese, taip siekiant atskirti atsakomybes ar valdyti rizikas.

„Šiuo metu populiaru turėti platformas, įgalinančias įvairius įmonės departamentus kurti ataskaitas vienoje centralizuotoje erdvėje. Tokiu atveju, duomenų analitikai gali būti įtraukiami ir į vidinių vartotojų duomenų raštingumo kėlimą, tam kad ateityje galėtų patys kurti ir daryti įžvalgas. Įsivaizduokime, jeigu organizacija jau pakankamai brandi ir jos darbuotojai turi aukštą duomenų raštingumą, analizuoti verslo situaciją, daryti įžvalgas ir priimti sprendimus gali patys vartotojai, verslo vadybininkai, vadovai, su minimalia analitikų pagalba. Iš šios perspektyvos duomenų analitikui atsiranda galimybių augti ir padėti verslui spręsti sudėtingesnius uždavinius, siekiant automatizuoti ar optimizuoti procesus“, – paaiškina E. Mačienė.

Augantis duomenų analitikų poreikis

Kaip įvardija Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė, „big data“ terminą šiandien kiek nustelbė dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, tačiau ši sritis nenustoja plėstis. Kadangi duomenų analitikai kartu su duomenų mokslininkais ir duomenų inžinieriais yra šios srities vėliavnešiai, šių specialistų poreikis taip pat auga visame pasaulyje.

Anot H. Bivainienės, sėkmingi duomenų analitikai gali tikėtis sėkmingos vertikalios karjeros – ilgainiui gali tapti duomenų analitikų komandos ar viso padalinio vadovais. Taip pat galima ir horizontalioji karjeros perspektyva – perėjimas į šiai giminingas pozicijas: duomenų mokslininkų ar duomenų inžinierių.

„Viduriniosios grandies specialistai šiose srityse gali tikėtis tokio atlygio: duomenų analitikai Lietuvoje gali tikėtis bruto atlygio nuo 3200 iki 4200 eurų, duomenų mokslininkai – nuo 3600 iki 4600 eurų, o duomenų inžinieriai – nuo 4200 iki 5200 eurų ir daugiau“, – įvardija atrankų ir HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė.

Jos teigimu, šiuo metu vertinant situaciją IT rinkoje, užsienio investicijų į Lietuvos IT sektorių nėra tiek daug, kiek buvo keliais ankstesniais metais, tad ir IT specialistų samda, tikėtina, į buvusį lygį ateinančiais metais dar nesugrįš. Be to, itin spartus atlyginimų augimas sąlyginai suvienodino IT specialistų Lietuvoje ir kitose šalyse atlyginimus, tad užsienio kapitalo bendrovės rečiau Lietuvoje atidaro IT padalinius vien siekdamos sutaupyti.

„Taip pat pernai ir šiemet visame pasaulyje matėme IT specialistų atleidimų bangą, kuri privertė dalį talentų rečiau svarstyti apie naujus darbo pasiūlymus. Todėl, tikėtina, ir lojalumo esamiems darbdaviams IT specialistai rodys daugiau ir tai veiks samdos aktyvumą. Nepaisant šių priežasčių, įvairių IT specialistų poreikis nemažės – toliau augs, tik ne taip sparčiai, kaip buvo įprasta iki šiol“, – apibendrina ji.

Kiek kartų rinksimės profesiją?

„Hostinger“ personalo verslo partnerė Ingrida Barienė anksčiau yra atkreipusi dėmesį į tai, kad rinktis profesiją šiuolaikiniam žmogui kartais tenka ir ne vieną kartą, todėl tai aktualu ne tik moksleiviams. Tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių per savo karjeros kelią išbando skirtingas profesijas, nebijo jų keisti, o kartais persikvalifikuoja į kardinaliai skirtingas sritis.

Ji ragina nebijoti persikvalifikavimo ir sau pripažinti, kad kažkada pasirinkta sritis galbūt yra ne jums.

„Pavyzdžiui, turime testuotoją, kuri anksčiau dirbo kineziterapeute ir programuotoją, kuris buvo virtuvės šefas. Tokie darbuotojai paprastai pasižymi puikiais darbo su žmonėmis įgūdžiais, kurie yra itin vertingi komandoje“, – sakė I. Barienė.

Pradėkite nuo asmenybės vertinimo

Renkantis pirmąją ar vėlesnę profesiją, labai svarbu išsiaiškinti, ar labiau esate linkęs dirbti individualiai, ar komandoje.

„Komandinio darbo įgūdžiai gali būti išsiugdomi jau mokantis mokykloje ar studijuojant universitete. Vyresniems moksleiviams, studentams siūlyčiau įsitraukti į tarptautinius projektus. Tai padeda suprasti, koks yra darbas tarptautinėse komandose ir ugdo nuotolinio darbo įgūdžius. To šiandien prireiks dažnoje srityje“, – sakė I. Barienė.

Geriau pažinti save padeda įvairūs asmenybės testai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jie tikrai padeda pastebėti savo stipriąsias charakterio savybes ir pagal elgesio tipą išryškina, kokia profesinė veikla galėtų jums tikti. Vis dėlto, rezultatai skirtingais gyvenimo laikotarpiais gali skirtis. Tikėtina, kad pildydami testą iš karto po mokyklos baigimo ir po dešimties metų, gausite kitokį rezultatą, nes dėl įgytos patirties būsite pasikeitęs, turėsite kitokią pasaulėžiūrą ir mąstymą.

„Esate intravertas, ekstravertas ar ambivertas? Jeigu nemėgstate testų, galite reflektuoti, bandydami save apibūdinti. Pagalvokite, kas jums labiau tiktų: komandinis ar individualus darbas. Kūrybinis procesas, viešas kalbėjimas, o gal analitiškumo, tikslumo ir logikos reikalaujančios užduotys? Taip pat apmąstykite, kas jums priimtina ir patinka, galvojant apie darbą, komandą, svajonių įmonę, jos kultūrą ir darbo metodus“, – patarė ekspertė.

Pasidomėkite rinka ir darbo perspektyvomis

Žmonės, kurie labiau mėgsta sprendimus pagrįsti skaičiais, rinkdamiesi profesiją turėtų nepraleisti galimybės analizuoti įvairius perspektyviausių profesijų sąrašus. Juos rengia įvairios aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos ar darbo rinkos ekspertai.

Šiuose reitinguose pastaruoju metu vyrauja specialybės, kurios susijusios su įvairaus spektro IT žiniomis, pavyzdžiui, duomenų analitikai, kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto specialistai. Taip pat čia paprastai yra įrašyti ir įvairūs aukštųjų technologijų specialistai (biotechnologijos, genų inžinerijos), medicinos darbuotojai, architektai, dizaineriai, aukščiausio lygio vadovai ir pan.

„Būtų galima mėginti susidaryti ir savo sąrašą, kuriame atsidurtų tos specialybės, kurios yra perspektyvios, ir tos, kurios jums tiktų kaip asmenybei. Sudarydami tokį sąrašą galite remtis darbo skelbimais, Užimtumo tarnybos statistika, atskirų sektorių atlyginimų rėžiais, darbuotojų kaita. Tačiau kartu vis užduokite klausimą, ar tai būtų įdomu jums asmeniškai. Pasistenkite atsiriboti nuo aplinkinių nuomonių, nesvarbu, ar tai būtų šeimos nariai, ar mokytojai“, – patarė I. Barienė.

Anot jos, nereikia pamiršti, kad perspektyvų yra visose srityse, nes dažniausiai daug kas priklauso nuo įdėtų pastangų, užsispyrimo dirbti ir mokytis.